Kai „FIBA Europe“ paskelbė konkursą, kuriame rinko 2015 metų Europos moterų pirmenybių šeimininkes, tarp penkių pageidavusių atsidūrė ir bendra Lietuvos bei Baltarusijos krepšinio federacijų paraiška. Tačiau po kelių mėnesių Lietuva atšaukė savo kandidatūrą ir Baltarusija dėl teisės rengti stipriausių žemyno komandų turnyrą kovojo viena.
Mūsų kaimynams nepavyko. „FIBA Europe“ geriau įvertino Vengrijos paraišką, todėl turnyras, galėjęs vykti Lietuvos pašonėje ar net pačioje Lietuvoje, iškeliavo tūkstančiu kilometrų piečiau.
Tai netapo kliūtimi nei Lietuvos, nei Baltarusijos krepšininkėms. Abi komandos pateko tarp aštuonių geriausių ir trečiadienį Budapešte susigrums dėl teisės žaisti Europos čempionato pusfinalyje. Po tarpusavio rungtynių dėl medalių toliau kovos tik viena iš šių ekipų, tačiau ir pralaimėjusi dar galės siekti penktosios vietos bei kelialapio į olimpinį atrankos turnyrą.
Bronzinis debiutas
Lietuvos moterų rinktinė dar niekada nerungtyniavo olimpinėse žaidynėse – lyg tyčia mūsiškių rezultatai prieš pasaulio pirmenybes vykusiuose Europos čempionatuose visada būdavo geresni nei priešolimpiniuose. Tuo tarpu baltarusės olimpinę dvasią jau pajuto. Jos gavo teisę varžytis 2008 metų Pekino žaidynėse.
Lietuvos krepšininkėms dėl to turėtų būti ir apmaudu, ir pavydu, nes lietuvių pasiekimai žemyno pirmenybėse yra aukštesni. Lietuvos rinktinė sykį tapo Europos čempione, o Baltarusijos komandos geriausias rezultatas yra 2007 metais iškovoti bronzos medaliai.
Baltarusijos rinktinė apskritai gana ilgai buvo pilka Europos krepšinio vidutiniokė. Nors šioje šalyje periodiškai buvo parengiama stiprių krepšininkių, susibūrusios į vieną komandą jos niekaip nepajėgdavo suderinti veiksmų ir net neiškovodavo kelialapio į Europos pirmenybių baigiamąjį turnyrą. Pro atrankos barjerus baltarusės pirmą sykį prasibrovė tik 2007-aisiais. Ir iškart užšoko ant garbės pakylos.
Užtat nuo tada Baltarusijos rinktinė visuose žemyno čempionatuose minima tarp favoričių. Tiesa, pakartoti 2007-ųjų sėkmės nepavyko, bet dar dukart baltarusės labai nedaug atsiliko nuo prizininkių (2009 m. užėmė ketvirtąją, 2013 m. – penktąją vietą) ir iškovojo kelialapius į pasaulio pirmenybes.
Baltaruses treniravo lietuvis
Baltarusijos rinktinę į Europos krepšinio elitą atvedė treneris Anatolis Bujalskis. Jam vadovaujant komanda rungtyniavo trejose žemyno pirmenybėse, iškovojo istorinę bronzą, žaidė olimpinėse žaidynėse ir pasaulio pirmenybėse. Tačiau 2011 metų Europos čempionate baltarusėms užėmus tik devintąją vietą, A.Bujalskis prisiėmė atsakomybę ir nacionalinės krepšinio federacijos vadovams įteikė atsistatydinimo prašymą.
Naujo trenerio savo šalyje baltarusiai nerado. Bet toli neieškojo ir pakvietė lietuvį Rimantą Grigą. Jis vadovavo Baltarusijos rinktinei 2013 metų Europos bei 2014 metų pasaulio pirmenybėse.
Pernai planetos čempionate lietuvio vadovaujama komanda užėmė dešimtąją vietą. Rezultatas gal ir nebūtų laikomas prastu, bet baltarusės aštuntfinalyje nusileido įveikiamoms varžovėms – Kinijos krepšininkėms.
Baltarusijos krepšinio visuomenė dar iki šio pralaimėjimo į R.Grigą žvelgė gana kreivai. Tęsti bendradarbiavimo netroško nė viena pusė, todėl sutartis nebuvo pratęsta, o Baltarusijos krepšinio federacija prie rinktinės vairo grąžino A.Bujalskį.
Jis šiose pareigose pradėjo jau trečią kadenciją. Baltarusijos rinktinę A.Bujalskis treniravo ir 1994-1998 bei 2002-2011 metais.
Grįžo į savo šalį
A.Bujalskis puikiai pažįsta visas dabartinės rinktinės lyderes. Komandos branduolys nesikeičia jau beveik dešimtmetį, o šiame Europos čempionate žaidžia net penkios krepšininkės, laimėjusios 2007-ųjų bronzą. Tai – Jelena Levčanka, Anastasija Veramejenka, Kaciaryna Snycina, Tacjana Troina ir Natalija Trafimava. Baltarusijos rinktinė kaip ir prieš aštuonerius metus laikėsi, taip ir dabar laikosi ant šio penketo pečių. Per visą laikotarpį lyderėms bent truputį svariau padėdavo tik viena kita krepšininkė.
Tačiau laikas nenumaldomai bėga ir lyderes vis labiau slegia metų našta. Buvusios žvaigždės jau nebegauna darbo pajėgiuose užsienio klubuose ir viena po kitos grįžta į Baltarusijos komandas. Pastarąjį sezoną stipriose lygose žaidė tik dvi Baltarusijos rinktinės senbuvės. 29-erių K.Snycina (Samsuno „Canik“) kovojo Turkijos lygoje, 32-ejų J.Levčanka („Jiangsu Phoenix“) – Kinijos. Pasibaigus sezonui Kinijoje J.Levčanka dar spėjo prisidėti prie Turkijos antrosios lygos Lefkošos „Yakin Dogu Universitesti“ ekipos ir padėjo jai iškovoti kelialapį į pirmąją lygą.
Tuo tarpu 27-erių A.Veramejenka, 33-ejų T.Troina ir 36-erių N.Trafimava pastarąjį sezoną rungtyniavo Minsko „Garyzont“ klube, kuris net nesugebėjo tapti Baltarusijos čempionu. „Garyzont“ krepšininkes finale įveikė Minsko „Cmoki“ komanda, kurioje žaidė Lietuvos rinktinės stovykloje traumą patyrusi Giedrė Paugaitė.
Iš viso „Garyzont“ į rinktinę delegavo šešias krepšininkes, „Cmoki“ – tik dvi.
Žaidė Lietuvos klubuose
Šiame Europos čempionate dalį naštos nuo bronzinio senbuvių penketo nuima 27-erių Tacjana Lichtarovič („Garyzont“) ir gabiausia jauna baltarusių krepšininkė 20-metė Maryja Papova („Cmoki“). O dar didesne paspirtimi tapo šiais metais debiutavusi 31-erių amerikietė Lindsey Harding („Edirne“, Turkija).
Ji tapo pirmąja natūralizuota krepšininke Baltarusijos moterų rinktinėje (vyrų rinktinė samdinių iš JAV pasikvietė anksčiau).
Baltarusijos rinktinės naujokė yra rungtyniavusi Lietuvos lygoje. 2009-2010 metų sezone L.Harding atstovavo Vilniaus TEO komandai, kurios aprangą tuomet dar vilkėjo dabartinė Lietuvos rinktinės trenerio padėjėja Jurgita Štreimikytė. O nuo to sezono vidurio TEO vadovavo dabartinis mūsų šalies rinktinės treneris Mantas Šernius.
TEO komandoje J.Štreimikytė žaidė ir su kita Baltarusijos rinktinės lydere J.Levčanka. Ryškiausia baltarusių žvaigždė Vilniaus klubo garbę gynė 2007-2008 metų sezone (kartu su Gintare Petronyte ir Sandra Linkevičiene).
Dar viena baltarusė T.Lichtarovič mūsų šalyje praleido du sezonus: 2011-2012 metais ji buvo Kauno „Viči-Aisčių“, 2012-2013 metais – Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėja.
Varžoves gerai pažįsta
Lietuvos ir Baltarusijos rinktinės Europos pirmenybėse susitiks ketvirtą kartą. Pirmąsias rungtynes 2007 metais laimėjo baltarusės, o 2011 ir 2013 metais stipresnės buvo lietuvės. Kaimyninių šalių komandos beveik kasmet žaidžia ir draugiškas rungtynes (šių metų gegužę jos pasidalijo po pergalę Druskininkuose).
Ši aplinkybė vienaip palanki lietuvėms, kitaip – baltarusėms. Varžovių sudėtis keičiasi mažiau, todėl Lietuvos rinktinės senbuvės galėjo geriau ištyrinėti baltarusių stipriąsias ir silpnąsias vietas. Kita vertus, A.Bujalskis ilgiau dirba su rinktine, todėl turėjo daugiau progų susipažinti su lietuviško krepšinio subtilybėmis.
Vis dėlto viena detalė tikrai palanki Lietuvos rinktinei. Baltarusijos komandos atsarginių suolas labai trumpas, o trys lyderės Europos pirmenybėse žaidžia ilgiau nei po 30 minučių (L.Harding – 36,4, K.Snycina – 32,3, J.Levčanka – 31,9). Pakaitų taip pat neturinčią Rusijos komandą lietuvės Vengrijoje jau sudorojo, o dabar mūsų rinktinės akiratyje – dar viena ekipa, kuri prieš čempionatą buvo vadinama favorite, bet po trijų pralaimėjimų antrajame etape favoritės statusą jau prarado.
Baltarusijos rinktinės vizitinė kortelė
Rumunijoje ir Vengrijoje. Pirmajame etape laimėjo visas ketverias rungtynes (su Italija 85:76, Lenkija 65:49, Turkija 67:52 ir Graikija 82:57), antrajame etape visas trejas rungtynes pralaimėjo (Čekijai 70:73, Juodkalnijai 72:77 ir Prancūzijai 58:64). Naudingiausiai žaidė J.Levčanka (15,6 tšk., 12 atk.kam.), K.Snycina (13,6 tšk.), L.Harding (11,7 tšk., 5 rez.perd.), M.Papova (8,1 tšk.) ir A.Veramejenka (7,9 tšk.).
Europos pirmenybės. Dalyvauja 5-ąjį kartą. 2007 m. laimėjo bronzos medalius. 2013 m. užėmė 5-ąją vietą.
Pasaulio pirmenybės. Dalyvavo 2 kartus. 2010 m. užėmė 4-ąją vietą, 2014 m. – 10-ąją.
Olimpinės žaidynės. Dalyvavo 1 kartą. 2008 m. užėmė 6-ąją vietą.
Pernai. Baltarusijos rinktinei nereikėjo žaisti šio Europos čempionato atrankos turnyre, nes ji pateko į 2014 m. pasaulio pirmenybes. Jose naudingiausiai žaidė J.Levčanka (14,5 tšk.), K.Snycina (14,3) ir T.Lichtarovič (10,8).
Pasirengimas. Laimėjo 5 iš 9 draugiškų rungtynių. Baltarusės dukart Druskininkuose žaidė ir su lietuvėmis. Pirmąsias rungtynes laimėjo baltarusės 78:72, antrąsias – lietuvės 76:52.
Baltarusija prieš Lietuvą. Šios komandos žaidė trejas oficialias rungtynes (visas – Europos pirmenybėse). Pirmąsias laimėjo baltarusės 61:55 (2009 m.), kitas dvejas – lietuvės 68:50 (2011 m.) ir 72:67 (2013 m.).
Skaičius – 6. Tiek į šių metų Europos čempionatą atvykusių krepšininkių dalyvavo 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse. Iš tuometės baltarusių komandos liko J.Levčanka (Londone pelnydavo 13,8 tšk.), K.Snycina (10,8 tšk.), T.Troina (10,7 tšk.), A.Veramejenka (8,8 tšk.), N.Trafimava (4,5 tšk.) ir T.Lichtarovič (0,5 tšk.).
Citatos
Volha Padabeda (buvusi rinktinės žaidėja po antrojo etapo): „Antrajame etape rinktinė žaidė visai kitaip, nei pirmajame. Dingo komandinis žaidimas, kažkur prapuolė Tacjana Lichtarovič. Lindsey Harding ir Jelena Levčanka žaidžia dviese, o kitos trys tik stovi. Stebina mūsų atsarginės. Pažvelkite į kitas komandas – jų suolas sproginėja. O ant mūsų suolo nėra emocijų, nėra palaikymo. Viena rankšluoščiu apsigaubė, kita užsimerkė...“
Anatolis Bujalskis (rinktinės treneris prieš ketvirtfinalio rungtynes): „Lietuvos rinktinė laimėjo penkerias rungtynes iš eilės, kelias pergales išplėšė paskutinėmis sekundėmis ir parodė itin tvirtą charakterį. Tai – labai stiprios komandos požymis. Lietuvos rinktinėje žaidžia nemažai patyrusių krepšininkių, atstovaujančių stipriems Europos klubams. Lietuvių sudėtis yra gerai subalansuota.
Žinau, kad Lietuvoje rimtai užsiėmė moterų krepšiniu. Jie turi daug perspektyvių krepšininkių, kurios kol kas nepatenka į rinktinę. Puikiai žinau, kokia yra mūsų padėtis. Šiuo atžvilgiu Lietuvos pranašumas prieš Baltarusiją yra milžiniškas. Mes to nė nesapnuojame“.
