„Na, koks čia skandalas... Užlipome ant pakylos ir užgrojo tas himnas. Ir viskas baigėsi. Vyrukai visi nusisukę į Lietuvos trispalvę – nejaugi imsi ir nušoksi nuo pakylos. Tie kas girdi, pasiklausėme tų „galingų“ žodžių ir viskas. Po to varžybų organizatoriai atsiprašinėjo, bet kas iš to“, – teigė antradienio ryte sostinės oro uoste Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės treneris Algimantas Šatas. Ilgametis nacionalinės ekipos strategas jau gali nusimušti vardindamas komandos pergales tarptautinėje arenoje – olimpiniai čempionai, triskart pasaulio čempionai, dukart sidabro ir bronzos laimėtojai. Ir tai be Europos trofėjų.
Tačiau tai buvo pirmasis kartas, kai per tokį ilgą pergalių laikotarpį turnyro organizatoriai sumaišė himnus ir vietoj esamo lietuvių garbei paleido „mirusį“ ir jau niekur nenaudojama valstybės simbolio įrašą.
Pirmadienį jau pranešta, kad Lietuva prašys Taivano atstovų pasiaiškinti dėl sovietino himno, kuris nuskambėjo Lietuvos vyrų rinktinei šioje šalyje vykusiame pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate.
„Mes privalome reaguoti ir reaguosime, politikos direktorius išsiųs artimiausiu metu laišką Taivano misijai Rygoje. Neturime diplomatinių santykių, bet, be abejo, protestuosime prieš šitą veiksmą ir reikalausime, kad būtų paaiškinta“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
- Ar įsivaizduojate, kaip pas Taivano atstovus atsirado tas LSSR himnas?
– Nežinau, kaip tai atsitiko. Mes tikrai nevežėme to sovietinio himno (juokiasi).
- Yra tokia praktika – kai su rinktine vykstama į tarptautines varžybas, kiekviena šalis vežasi savo valstybės himno įrašą? Jūs vežėtės „Tautinės giesmės“ įrašą?
– Kai antrąkart laimėjome pasaulio čempionų titulą – tai buvo Italijos Palerme – tuomet vieno iš mūsiškių tėvai atsivežė „Tris milijonus“. Tai po pergalės šią dainą buvo džiugu girdėti – bet tai ne valstybės simbolis. O šitas sovietinis himnas – tikrai nepradžiugino. Tačiau į varžybas nesivežame šalies himno įrašo.
- Kas pareiškė pretenzijas dėl sovietinio Lietuvos himno?
– Jie iš veido išraiškų patys susiprato, kad kažkas negerai. Vyrai stovėjo – gal aš ir galėjau nulipti nuo pakylos, pradėti kažką aiškinti, tačiau visą ceremoniją bučiau sujaukęs – juk Lietuvos vėliava kilo. Patys krepšininkai nelabai suprato – mes, girdintys, pradėjome kelti klausimą. Bet juk žemė sukasi į tą pačią pusę – kaip yra, taip ir yra. Nieko nepadarysi – teko tą piliulę karčią praryti, tačiau dėl to mūsų pergalė netapo blogesnė.
- Ar buvo kokia moralinė kompensacija?
– Mušėsi į krūtinę, sakė, kad kalti ir atsiprašinėjo (juokiasi). Tačiau daugiau nieko. Mane stebino tai, kad į apdovanojimo ceremoniją ilgai neatėjo mūsų nugalėti amerikiečiai. Nežinau, ką jie buvo sumąstę, bet maniau, kad pasikartos 1972 metų scenarijus – kai supykę dėl organizatorių klaidų JAV krepšininkai atsisakė eiti atsiimti sidabro medalių. Bet paskutiniu momentu jei pasirodė.
