Lietuvos rinktinės kandidatai ant Palangos stadiono vejos pamažu stiprina raumenis ir netrukus pradės darbą krepšinio aikštėje.
Iš pradžių ant Palangos arenos parketo, vėliau Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje, 16 krepšininkų pradės bumbsėti kamuoliais ir iš lėto klijuoti trenerio Jono Kazlausko taktinius sumanymus, kurie turėtų tapti rinktinės pamatu rugsėjį prasidedančiame Europos čempionate.
Tačiau dar net neprasidėjus tikrajam žaidimui intrigą ir nerimą kelia dvi dar neįmintos mįslės – kaip sustiprinti įžaidėjo ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijas.
„Problema dėl sunkiojo krašto puolėjo tikrai nėra didelė. Man juokingos buvo kalbos dėl įžaidėjų, dabar juokingos ir dėl „ketvirtojo numerio“ pozicijos. Nematau problemų nė vienoje pozicijoje“, – įsitikinęs M.Kalnietis.
Ir rinktinės įžaidėjas, ir Paulius Jankūnas lyg susitarę kartoja: rinktinėje nepakeičiamų netekčių nėra.
„Lietuvos rytas“ pažvelgė į jautriausias rinktinės vietas, kurios kelia daugiausia nerimo Europos krepšinio čempionatui besiruošiančios Lietuvos rinktinės treneriams.
Gerų draugų dvikova
28 metų 195 cm ūgio M.Kalnietis po labai sudėtingo sezono ir NBA Vasaros lygos yra ištroškęs krepšinio.
2006-aisiais Lietuvos rinktinėje debiutavęs kaunietis prieš dvejus metus Slovėnijoje vykusiame Europos čempionate buvo neabejotinas rinktinės lyderis, bet pernai J.Kazlauskas turėjo verstis be pagrindinės savo kortos krepšinio aikštėje.
Pernai pasaulio čempionatui besiruošiančiai rinktinei įžaidėjo pozicija buvo tapusi stipriai kraujuojančia žaizda. Vos prasidėjus stovyklai rankos traumą gavo ir iš konkurencinės kovos iškrito Žygimantas Janavičius, o M.Kalnietis sunkią peties traumą patyrė paskutinėse kontrolinėse rungtynėse su Kroatija.
Todėl į pirmenybes Ispanijoje išvyko draugiškų rungtynių maratone žibėjęs Šarūnas Vasiliauskas ir netikėtai į rinktinės dvyliktuką prasimušęs Adas Juškevičius, kuris solidžiu žaidimu pirmenybėse pelnė pagrindinio įžaidėjo vaidmenį.
Tačiau 2015-ųjų vasara iš naujo dėlioja rinktinės kortas. Š.Vasiliauskas šiais metais net nepateko į galutinį sąrašą, o geriems draugams Ž.Janavičiui ir A.Juškevičiui vėl teks įrodinėti, kuris jų labiau vertas M.Kalniečio dublerio vaidmens.
„Atvažiavau kovoti dėl vietos. Darysiu viską, kas mano jėgoms, tačiau sprendimas bus ne mano, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo 26 metų Ž.Janavičius. – Praėjusią vasarą traumą patyriau prieš pat kontrolines rungtynes, todėl tikrojo rinktinės ritmo nepajutau.
Bet ilgą laiką buvau su komanda, mačiau jos pasirengimą, žinau, kaip viskas vyksta.“
Už kietą gynybą giriamas, bet dėl nestabilaus metimo kritikuojamas 192 cm ūgio alytiškis dar nėra debiutavęs oficialiose Lietuvos rinktinės rungtynėse, o jo geras draugas ir bendraklubis Vilniaus „Lietuvos ryte“ 26-erių 194 cm ūgio A.Juškevičius jau žino, ką reiškia būti svarbia nacionalinės komandos dalimi.
„Tokie dalykai prideda papildomo pasitikėjimo savimi ir neįkainojamos patirties.
Dalyvavimas pasaulio čempionate, kur žaidi prieš geriausius krepšininkus, kiekvienam žaidėjui yra neįkainojama patirtis. Aš – ne išimtis“, – sakė A.Juškevičius. – Atvažiavau turėdamas vieną tikslą – būti rinktinėje, o koks bus mano vaidmuo, nėra labai svarbu. Noriu padėti rinktinei ir padėti jai laimėti.“
Ko tikėtis iš naujokų?
Antrus metus iš eilės į rinktinę pakviestiems A.Juškevičiui ir Ž.Janavičiui konkurenciją sudarys pirmą kartą J.Kazlausko akiratyje atsidūrę Lukas Lekavičius ir Marius Runkauskas.
Pastarąjį sezoną „Žalgiryje“ sužibėjęs ir drąsiai Eurolygoje debiutavęs L.Lekavičius teikia vilčių, tačiau 21-erių šilališkis turėtų būti ateities rinktinės žaidėjas.
„Treneris per treniruotes pamatys visų mūsų pliusus ir minusus. Žinoma, visi jie (kandidatai į įžaidėjo poziciją. – Red.) turi daugiau patirties, yra gerokai vyresni už mane ir tai būtų didžiausias jų privalumas“, – kalbėjo L.Lekavičius.
Tuo metu rinktinės kandidatų sąrašo netikėtumu tapęs M.Runkauskas turėtų būti dėkingas Ploješčio „Asesoft“ klubo, kuriam atstovavo praėjusį sezoną, treneriui.
Iki šiol visą savo karjerą atakuojančiojo gynėjo pozicijoje žaidęs snaiperis pusei sezono tapo pagrindiniu Rumunijos komandos įžaidėju ir tai jam tapo bilietu į rinktinės stovyklą.
Nors išplėstiniame rinktinės kandidatų sąraše 29 metų klaipėdiečio nebuvo, liepos pradžioje paskelbtame galutiniame sąraše M.Runkausko pavardė atsirado.
Sėkmingas jo žaidimas sudomino J.Kazlauską – prieš paskelbdamas galutinį sąrašą treneris paskambino krepšininkui ir pasidomėjo, kaip jam sekėsi priimti iššūkius įžaidėjo pozicijoje.
„Aš visą gyvenimą esu atakuojantysis gynėjas, tik pastarąjį sezoną klubo treneris tikėjosi, kad galiu padėti ir kaip įžaidėjas.
Praėjusį sezoną teko iš tikrųjų daug žaisti šioje pozicijoje. Bet šiuo metu apie tai negalvoju.
Jei reikės per rinktinės treniruotes žaisti kaip įžaidėjui, taip ir žaisiu“, – nedaugžodžiavo M.Runkauskas, kuris šią vasarą susiejo savo karjerą su Vilniaus „Lietuvos rytu“.
Ar vyriausio rinktinės naujoko galimybes gali sustiprinti tai, kad jis žaidžia atakuojančiojo gynėjo pozicijoje, pats M.Runkauskas nesiryžo spėlioti, tik kukliai šyptelėjo: „Net nežinau. Galbūt ir gali.“
Žais žemesniu penketu
Iš pradžių Donatas Motiejūnas, vėliau Linas Kleiza, o galiausiai – Darjušas Lavrinovičius.
Pakirsti aukštaūgiai prieš rinktinės stovyklą tapo nemalonia tradicija, kuri paliko atvirą klausimą – kas sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje keis P.Jankūną?
„Jokių problemų dėl to nebus“, – kaip visada trumpai ir aiškiai atsakė P.Jankūnas, kuris pirmąją stovyklos dieną daugiau dėmesio sulaukė ne dėl būsimojo dublerio, o kiek juokingai atrodančių ūsų, kuriuos nusiskuto tos pačios dienos vakarą.
Tačiau rinktinės treneriai lengva ranka nemoja ir jau dabar dėlioja schemas, kaip vienoje ar kitoje situacijoje užkamšyti atsiradusią spragą.
J.Kazlauskas jau dabar pripažįsta, kad per rungtynes teks keisti žaidimo stilių ir fiziškai stipresnius varžovus bandyti įveikti greičiu ir mobilumu.
„Reikės žaisti žemesniu penketu. Turėsime ieškoti sprendimų, galvosime, kaip išsisukti.
Esame tokioje situacijoje, kad dabar šioje pozicijoje neturime didelio pasirinkimo, – pasakojo trečią vasarą Lietuvos rinktinei vadovaujantis J.Kazlauskas. – Galbūt kartais bus galima panaudoti J.Mačiulį ir Mindaugą Kuzminską. Bet pamačiau sublogusį Joną ir nežinau, ką reikės daryti. Gal gerai maitinti iki to laiko?“
„Nežinau, ar taip bus, ar čia tik nebuvo trenerio pajuokavimas, – paklaustas apie galimybes žaisti ir kaip sunkiajam krašto puolėjui svarstė J.Mačiulis. – Krepšinio aikštėje esu praleidęs šiek tiek laiko, todėl jausčiausi taip pat, kaip ir visose kitose pozicijose.“
D.Sabonis prieš A.Gudaitį
Iškritę aukštaūgiai gali nutiesti tiltą į rinktinę jauniesiems ir daug vilčių teikiantiems rinktinės kandidatams.
Pirmiausia – antrus metus laimę bandančiam Artūrui Gudaičiui ir į stovyklą pirmą kartą pakviestam Arvydo Sabonio sūnui Domantui.
Pirmasis jau praėjusią vasarą bandė prasimušti į rinktinės dvyliktuką, ir nors sėkmingai pasirodė kontrolinių rungtynių cikle, jo kandidatūra dar neatrodė tokia stipri prieš tąkart rinktinėje žaidusius D.Motiejūną ir brolius Lavrinovičius.
Šią vasarą A.Gudaitis į Palangą atvyko jau turėdamas kitokį statusą.
21 metų 208 cm ūgio klaipėdietis po NBA naujokų biržos ir įvykusių mainų priklauso „Sacramento Kings“ komandai, netikėtai iš Kauno „Žalgirio“ persikėlė į Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir po dvejų metų, praleistų žaidžiant kaip vidurio puolėjui, bandys sugrįžti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, kurioje pradėjo karjerą.
J.Kazlauskas pristatydamas galutinį kandidatų sąrašą neslėpė, kad A.Gudaičiui sezonas nebuvo stiprus, bet nesuteikti šanso talentingam aukštaūgiui būtų pernelyg didelė prabanga.
Nors krepšininko ketinimai pakeisti savo žaidimo poziciją vertinami prieštaringai, pats A.Gudaitis yra nelinkęs pernelyg to sureikšminti.
„Kur treneriui reikės, ten ir žaisiu. Aš noriu tobulėti, būti universalesnis, padirbėti ir prieš treniruotes, ir po jų.
Per rungtynes kaip treneriui reikės, taip ir bus“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Gudaitis.
Įrodinėti savo vertę teks ir jauniausiam rinktinės nariui D.Saboniui.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento A.Sabonio jaunėlis sūnus pastarosiomis vasaromis dominuodavo Lietuvos jaunimo rinktinėse, o šiemet į Palangą atvyko po asmeniškai įspūdingo pasirodymo Europos 20-mečių čempionate.
Turkijoje vykusiose pirmenybėse per rungtynes 208 cm ūgio puolėjas rinkdavo po 11,5 taško, atkovodavo po 13,2 kamuolio ir buvo naudingiausias septintąją vietą užėmusios Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Bet sėkminga vasaros pradžia jaunimo rinktinėje ir liaupsėmis apipiltas pirmasis D.Sabonio sezonas NCAA lygoje ir „Gonzaga Bulldogs“ komandoje J.Kazlauskui neuždėjo rožinių akinių.
„Žinant jo amžių, nedidelę patirtį, sunku iš jo tikėtis įspūdingų rezultatų. P.Jankūnui bus sunku vienam atlaikyti krūvį, ypač kai žaisime daug rungtynių“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris.
