Dar 2010-aisiais, būdamas 17 metų, E.Ulanovas sulaukė pirmojo kvietimo į Kauno „Žalgirio“ dublerių komandą. Anksčiau jaunasis krepšininkas žaidė Kauno „Aisčių-KKM“ bei Jonavos „SK-Triobet“ klubuose. Pastarajame jis tapo Nacionalinės krepšinio lygos vicečempionu.
Iki patekdamas į „Žalgirį“ E.Ulanovas turėjo sukaupęs nemažai patirties: 2011–2012 metais žaidė Kauno „Baltuose“, 2012–2013-aisiais – Pasvalio „Pieno žvaigždėse“, 2013–2014 metais – Klaipėdos „Neptūne“ pelnytas vicečempiono titulas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Krepšininkas spėjo pasidžiaugti ir apdovanojimais: LKL čempionų žiedu bei Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taure, atstovaudamas „Žalgirio“ klubui, FIBA Europos U-16, U-18, U-20 bei pasaulio U-19 aukso medaliais.
22 metų 198 cm ūgio jaunasis krepšininkas sutiko pasikalbėti apie savo siekius tolesnėje ekipos ateityje.
– Ar apsidžiaugėte sužinojęs, jog jūsų sutartis su „Žalgiriu“ pratęsta? – „Laikinoji sostinė“ paklausė E.Ulanovo.
– Žinoma. Nors pirmasis sezonas ir nebuvo lengvas, „Žalgiris“ yra ta komanda, kurioje visada norėčiau likti, – tai yra svajonių komanda. Tai mano miesto komanda, norėčiau toliau ginti Kauno vardą krepšinio aikštelėje.
– Kaip treneriai vertina jūsų žaidimą „Žalgiryje“?
– Trenerių nuomonės nežinau. Tačiau, kaip matote, aš vis dar čia.
– Kokios patirties spėjote pasisemti iš komandos narių, trenerių?
– Labai daug ko: išmokau išlikti šaltų nervų kritinėmis aplinkybėmis, išmokau priimti teisingus sprendimus žaidimo metu ir neperdegti – nesitikėti per daug, kad nereikėtų nusivilti.
– Kokios dabartinės jūsų svajonės?
– Galbūt Eurolygos čempionų titulas. Svajonių yra daug, bet jų negalima atskleisti, nes neišsipildys. (Juokiasi.)
– Kokie tolesnės karjeros planai?
– Vienintelis mano dabartinis planas – tinkamai pasirengti artėjančiam sezonui su „Žalgirio“ ekipa.
– Galbūt po kelerių metų taikysitės į vietą Lietuvos rinktinėje?
– Sunku pasakyti. Jei mano žaidimas atitiks trenerių lūkesčius ir sulauksiu kvietimo, žinoma, stočiau ginti Lietuvos vardo.
– Grįžkime į praeitį – kaip patekote į „Žalgirio“ ekipą?
– Dar 2010 metais sulaukiau kvietimo iš Pauliaus Motiejūno žaisti Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje. Tokio kvietimo tikriausiai nė vienas jaunas krepšininkas negalėtų atsisakyti – neatsisakiau ir aš.
– Ar jautėte emocinį spaudimą būdamas naujokas „Žalgiryje“?
– Nieko keista, kad iš pradžių jaudulys buvo didelis, bet sezonui įsibėgėjant jis pamažu mažėjo. Įgaunant komandos draugų ir trenerių pasitikėjimą jis visiškai dingo.
– Ar komandos nariai buvo draugiški, padėjo apsiprasti?
– Kadangi ne vieną sezoną teko treniruotis su pagrindine „Žalgirio“ komanda, komandos narius pažinojau.
– Perėjus iš Nacionalinės krepšinio lygos į Eurolygą su „Žalgirio“ krepšinio klubu žaidimo lygis labai pasikeitė. Ar lengvai pripratote prie tokių pokyčių?
– Turėjau progų apšilti kojas Jungtinėje, Europos taurės lygose, tačiau Eurolygoje žaidimo lygio nepalyginsi su niekuo. Daug išmokau, pasisėmiau patirties ir dabar jaučiuosi pasirengęs naujiems iššūkiams.
– Ar būta kokių nors įsimintiniausių akimirkų būnant „Žalgiryje“?
– Pirmosios rungtynės atstovaujant šiai ekipai kiekvienam krepšininkui būtų įsimintinos. Nepamirštamos pirmosios rungtynės Eurolygoje, laimėti LKL čempionų žiedai, iškovota LKF taurė.
– Neseniai teko atstovauti Lietuvos studentų krepšinio rinktinei Pietų Korėjos universiadoje. Ar pajutote pranašumą?
– Pranašumo nejutau, nes visos komandos tokio rango turnyrams ruošiasi atsakingai, o ir pačiam tos patirties dar reikia semtis.
– Ar karjeros metu teko patirti pakilimų, nuosmukių?
– Kiekvieno krepšininko karjeroje būna ir pakilimų, ir nuosmukių, bet tik nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kaip su jais gali susitvarkyti.
– Ar turite autoritetą, sektiną žaidėją, į kurį lygiuojatės?
– Vieno autoriteto neturiu. Krepšinio pasaulyje yra daug gerų žaidėjų, iš kurių galima pasisemti naudingų dalykų.
– Kas lėmė, kad pasirinkote būtent šią sporto šaką – krepšinį?
– Man šis žaidimas visada atrodė išskirtinis. Pasirinkti padėjo ir mėgėjiškas bandymas žaisti kieme su draugais, įvairių rungtynių stebėjimas per televiziją.
Krepšinį pradėjau žaisti jau 5-oje klasėje.
– Kokie būtų patarimai jauniesiems krepšininkams siekiant krepšinio aukštumų?
– Svarbiausia niekada nenuleisti rankų siekiant savo tikslo.
– Ar studijos svarbios jūsų gyvenime?
– Šiuo metu man svarbesnė krepšininko karjera, bet viliuosi baigti ir studijas. Esu išėjęs akademinių atostogų, po jų planuoju grįžti į verslo administravimo studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Kol krepšinio aikštelėje man sekasi gerai, apie studijas negalvoju.