Penktas 2011 metų NBA naujokų biržoje pašauktas J.Valančiūnas jo gali ir nesulaukti, jeigu „Raptors“ nuspręs, kad geriau jam leisti kitąmet būti laisvuoju, bet apribotu agentu. Kita vertus, kitą vasarą NBA algų kepurė gerokai išsipūs, ir tada J.Valančiūnui gali tekti mokėti gerokai daugiau pinigų. Atsiranda grėsmė permokėti.
„Raptors“ iki spalio 31 dienos gali pasirašyti ilgalaikę sutartį ir tada kitąmet išvengtų permokos. Taip „Raptors“ galėtų kitam sezonui sutaupyti apie 10 milijonų JAV dolerių.
J.Valančiūnas už maksimalią sutartį galėtų gauti apie 70 milijonų JAV dolerių, o kitą vasarą suma už ketverius metus jau siektų 80–93 milijonus.
Laukia rimtas sprendimas.
Ką daryti „Raptors“ klubui? Ar J.Valančiūnas yra vertas maksimalios sutarties? Į situaciją pažvelgė „Grandland“.
Klasikiniame vadybininkų vadovėlyje yra taisyklė: jeigu žaidėjas reikalauja maksimalios sutarties pratęsimo ir tu manai, kad jis tikrai tiek vertas, neužleisk pozicijų ir leisk vyrukui tapti apribotu laisvuoju agentu. Kas gali nutikti blogiausio?
Vyrukas žais gerai, kita komanda jam siūlys maksimalią sutartį, o tu tiesiog pateiksi irgi tokį gerą pasiūlymą, kokio jis nusipelnė.
Bet priešakyje – maža rizika. Žaidėjas galėtų nuspręsti pasirašyti vienų metų specialią sutartį, tačiau tai būtų rimta loterija, nes dar joks žaidėjas nėra pasirinkęs tokio varianto, kai gavo maksimalios sutarties pasiūlymą.
Varžovai gali pasiūlyti dvejų metų sutartį ir galimybę pratęsti ją iki trejų. „Dallas Mavericks“ taip padarė su „Houston Rockets“ puolėju Chandleriu Parsonsu. Tokiu atveju pateikęs identišką pasiūlymą turėsi dvejais metais trumpesnę sutartį nei norėtum.
J.Valančiūnas tikrai reikalaus maksimalios sutarties. Aukšti žaidėjai NBA gauna gerus pinigus. O šis aukštas žaidėjas iš po krepšio mėto 51 procento taiklumu ir tvirtai stumdosi su kiečiausiais pasaulio aukštaūgiais. Jis žvėris po varžovų krepšiu, baudas mėto beveik 80 procentų taiklumu. Jis turėtų gerai baigti atakas, kai žaidžiama du prieš du. Ir čia kalbame ir apie metimą iš po krepšio, ir iš vidutinio nuotolio.
Kita vertus, J.Valančiūnas yra keista detalė komandos puolimo schemoje, kurioje yra atakuojantieji gynėjai, mėgstantys veržtis atlaisvintu keliu. Jeigu treneris Dwane'as Casey rimtai kalba apie sprendimą žaisti žemu penketu, ši problema gali pakenkti J.Valančiūno vertei.
J.Valančiūnas atakuodamas iš po krepšio turi pakankamai potencialo, kad pritrauktų dvigubintą varžovų gynybą, tačiau tokioje situacijoje gabumai atlikti perdavimą yra juokingi.
Pinigai, pinigai, pinigai
„Raptors“ gali sutaupyti apie 10 milijonų JAV dolerių. Štai „San Antonio Spurs“ negalėjo pasirašyti sutarties su LaMarcu Aldridge'u, prieš tai nusprendęs nepratęsti sutarties maksimaliam laikui su Kawhi Leonardu. Tai suteikė erdvės ir galimybę dėti parašą L.Aldridge'ui.
Žinoma, tas dešimties milijonų skirtumas gali neturėti reikšmės, jeigu „Raptors“ pratęs sutartį su DeMaru DeRozanu, bet tai suteiktų galimybių klubui laisviau dairytis laisvųjų agentų rinkoje.
Pinigų sutaupyti „Raptors“ klubas galėtų netgi daugiau mokėdamas J.Valančiūnui. Tik tuomet reikėtų paleisti D.DeRozaną ir Terrence'ą Rossą.
Ar „Raptors“ išdrįs ir J.Valančiūnui galės pasiūlyti nuo mažiausios 80 mln. dolerių už ketverius metus iki maksimalios 93 mln. sumos?
Tai gali būti pernelyg daug tokiam vadybininkui kaip Masai Ujiri. Bet jeigu ne – reikia tikėtis, kad J.Valančiūnas kitą sezoną suskambės NBA rinkoje.
