Pats Š.Vasiliauskas viliasi ir dar vieno sugrįžimo – į Kauno „Žalgirį“, klubą, kuriame viskas ir prasidėjo.
Karjeros pradžioje atakų organizatorius dvejus metus atstovavo „Žalgirio“ dubleriams, o vėliau trejus metus žaidė pagrindinėje komandoje.
„Spragtelėjęs pirštais niekada neatsidursi „Žalgiryje“. Dėl to reikia daug dirbti ir bandyti sugrįžti į ekipą, kurioje viską pradėjau“, – sakė jis.
Vėliau Š.Vasiliauskas blaškėsi keliuose Lietuvos klubuose, o pastaruosius du sezonus praleido Lenkijoje – čia jis žaidė Sopoto „Trefl“ komandoje.
Krepšininkas vidutiniškai aikštelėje praleisdavo 24,7 minutės, pelnydavo po 10,9 taško, atkovodavo 2,6 kamuolio ir atlikdavo 3,5 rezultatyvaus perdavimo.
Po sezono Lenkijos ekipa nusprendė remtis jaunais žaidėjais ir išsiskyrė su lietuviu. Jis buvo sulaukęs kvietimų karjerą tęsti užsienyje, tačiau, kaip pats sako, ne tose šalyse, kuriose norėtų.
Lietuvoje jį medžiojo daugybė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų, tačiau galiausiai kovą dėl parašo laimėjo V.Šeškus ir „Vytautas“.
Praėjusią vasarą jis pateko į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir žaidė pasaulio pirmenybėse. Šiais metais rinktinės treneris Jonas Kazlauskas neįtraukė Š.Vasiliausko į kandidatų sąrašą.
Vietoj jo į Manto Kalniečio dublerio vietą pretenduoja Lukas Lekavičius, Žygimantas Janavičius ir Adas Juškevičius.
„Treneris taip nusprendė, jis mato daug naujų žaidėjų. Nelabai ką galiu komentuoti – tai trenerio sprendimas. Per daug neišgyvenu, tiesiog žinau, kad reikia dar daugiau dirbti ir bandyti sugrįžti ir į rinktinę“, – apie dar vieną svajonę kalbėjo kaunietis.
Medžiojo jau seniai
Prienų klubui praėjęs sezonas buvo vienas sunkiausių per klubo istoriją – į Vilnių dirbti išvykus V.Šeškui komanda buvo atsidūrusi ties išnykimo riba, tačiau šią vasarą strategas grįžo, o klubas rado naują generalinį rėmėją.
Treneris iš karto ėmėsi darbų – komandą jau papildė būrys krepšininkų. Vilmantas Dilys, Laimonas Kisielius, Gytis Sirutavičius, Vytautas Šulskis, Paulius Ivanauskas, Domantas Šeškus, Vaidas Čepukaitis ir galiausiai Š.Vasiliauskas.
„Aš jį jau senai norėjau pasikviesti – kalbinau jau prieš dvejus, trejus metus, o jis vis išvažiuodavo į užsienį. Šarūnas man patinka – tai patyręs, tikras įžaidėjas. Jis tikrai tiks mūsų žaidime – moka numesti kamuolį, pats pataiko, gerai žaidžia du prieš du“, – auklėtinį gyrė V.Šeškus.
Jam didelį įspūdį paliko ir tai, kad Š.Vasiliauskas žaisti Prienuose pasirinko nepaisydamas to, kad „FIBA Europe“ paskutinę akimirką išbraukė klubą iš naujo tarptautinio turnyro.
„Nors „FIBA Europe“ sprendimas mums buvo nepalankus, jis pasirinko žaisti pas mus – tai man labai patinka.
Jam sutartis siūlė Utenos „Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, o jie juk žais Europoje“, – džiaugėsi strategas.
Bandys padėti
V.Šeškaus teigimu, atakų organizatorius neatsitiktinai pasirinko Prienus – iš šios ekipos ne vienas žaidėjas padarė karjeros šuolį ir pasirašė pelningesnes sutartis su galingesniais klubais.
Puikus to pavyzdys – Šarūno bendraamžis Ž.Janavičius. Prieš keletą metų jis po sunkios traumos siekė sugrįžti į vėžes, o Prienuose jam tai pavyko padaryti puikiai. Jį vėliau pastebėjo ir J.Kazlauskas.
„Šarūnui pasakėme, jog mūsų tikslas – padėti jam, kad rinktinės treneriai ir vėl atkreiptų dėmesį. Reikia bandyti grįžti tarp kandidatų“, – teigė V.Šeškus.
Jis taip pat neabejoja, kad įžaidėjas gali grįžti ir į „Žalgirį“.
„Gali nutikti ir taip. Kad ir išvažiavęs žaidi gerai, bet čia vis tiek esi labiau matomas“, – neabejojo „Vytauto“ vedlys.
Nors V.Šeškaus komandose niekada nebūna vieno aiškaus lyderio, iš Š.Vasiliausko treneris tikisi daug.
„Mes visą laiką turime ne vieną lyderį: vienose rungtynėse sužaidžia vienas, kitose – kitas. Bet, kad ir kaip būtų, įžaidėjas aikštelėje yra labai svarbus, todėl manau, jog jis bus vienas lyderių“, – sakė treneris.
Sulaukė daug pasiūlymų
– Šarūnai, po kelerių metų pertraukos grįžtate rungtyniauti į Lietuvą.
Kodėl priėmėte tokį sprendimą? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Š.Vasiliausko.
– Tiesiog susidarė tokios sąlygos, kad reikėjo grįžti. Nebuvo tokio pasirinkimo užsienyje, kad norėtųsi važiuoti. Buvo pasiūlymų iš Lietuvos, susidėjo daug dalykų, kurių jau kelerius metus nepadariau, todėl ir pasirinkau gimtinę.
– Tad iš Lietuvos klubų sulaukėte daug dėmesio?
– Tikrai jo buvo. Turėjau laiko išsirinkti ir pasirinkau Prienų-Birštono komandą. Ar teisingai pasielgiau, pamatysime sezono pabaigoje.
– Kodėl pasirinkote „Vytauto“ ekipą – kas suviliojo?
– Labai žiūrėjau pagal komandos draugus ir narius. Vis tiek reikia su jais gyventi ir žaisti, todėl daug kas nuo to priklauso. Prienai visada renka ambicingą komandą, todėl norisi susižaisti ir ką nors laimėti. Šiuo metu „Vytautas“ buvo vienas geriausių pasiūlymų.
– Minėjote, kad į tam tikras užsienio šalis nesinorėjo vykti. Kokios tai šalys?
– Rumunija, Estija – tai ne tos šalys, kuriose norėčiau žaisti.
– Per derybas su „Vytautu“ turbūt viena svarbiausių jūsų kortų buvo dalyvavimas naujame FIBA turnyre, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad klubas jame nežais. Nuliūdino ši žinia?
– Žinoma, nes norėjosi turnyre išmėginti tiek save, tiek mūsų komandą. Bet kaip yra, taip. Reikia susikaupti, visas mintis nukreipti į Lietuvos krepšinio lygą ir pabandyti čia ką nors nuveikti.
– Grįžtate į LKL, kuri per pastaruosius metus labai pasikeitė. Galbūt sekėte šiuos pokyčius, ką apie tai manote?
– Teko gyventi užsienyje, tad su komandos draugais lietuviais stebėjomės, kad LKL tikrai žengia į priekį, – atsirado labai geros kokybės vaizdo transliacijos, ir visas viešumas labai džiugina.
Komandos apylygės – visos gali nugalėti viena kitą. Manau, tai ir yra įdomiausia Lietuvos čempionate.
– Lenkijoje praleidote kelerius pastaruosius metus. Koks ten krepšinio ir organizacijos lygis?
– Kai praleidi du sezonus tame pačiame klube, nelabai žinai, kaip kitos komandos tvarkosi.
Bet, kalbant apie apgyvendinimą ir panašius dalykus, turėjome vieną geriausių arenų, gyvenome gražiame mieste, aplinka buvo gera. Viskas buvo daroma dėl žaidėjų. Klubas tikrai stengėsi, tačiau kartais ne viskas pavyksta, kai pritrūksta finansų ar panašiai.
– Kodėl nelikote Lenkijoje – klubas nesiūlė pasilikti ar netenkino sąlygos?
– Ne visada priklauso nuo sąlygų. Kartais vėluoja atlyginimai. Bet iš esmės klubo vadovai nusprendė atjauninti komandą, surinkti perspektyvius Lenkijos žaidėjus, kurie žaidžia rinktinėse, ir bandyti taip ko nors siekti.
– Kaip ir minėjote, grįžtate į ambicingą Prienų ekipą. Kokie jūsų asmeniniai tikslai?
– Asmeniniai tikslai ir būtų, kad komanda sugrįžtų į pergalių kelią, – tada ir aš, ir visi būtų patenkinti. Jei kiekvienas pradės siekti tik savo tikslų, galima nepatekti ir į atkrintamąsias varžybas. Pagrindinis tikslas – kad ekipa pasirodytų kuo geriau.
– Ekipai vadovaus emocingasis V.Šeškus. Jau teko kalbėtis su treneriu?
– Kalbėjomės jau nekart. Kiekvienas treneris turi kai ką savito, turi savo stilių ir teks prie jo taikytis. Vienas piktas, rėkia, kitas ramus – tenka prisitaikyti.
– Ar jums numatomas lyderio vaidmuo?
– Nežinau, jei būsime šeši lyderiai, aš dėl to džiaugsiuosi. Jeigu reikės lyderio, stengsiuosi tai padaryti. Bet nesiruošiu savęs kelti. Reikia viską daryti ramiai.
Pirmiausia reikia susirinkti ir pasportuoti kartu, o tada matysime, kas bus lyderis, o kas pagalbininkas. Gal kaip tik būsime ta komanda, kurioje aštuoni žaidėjai lygūs, – su tokiomis ekipomis visada sunkiausia žaisti.
– V.Šeškaus žaidimo stilius – greitas ir paremtas tolimais metimais. Tai tinkamas jums stilius?
– Per kelerius metus retai buvau susidūręs su tokiu žaidimo stiliumi. Bet, kaip ir minėjau, prie kiekvieno trenerio reikia taikytis. Dabar dar sunku kalbėti.
– Nuo Prienų iki gimtojo Kauno – netolimas atstumas. Gyvensite Kaune?
– Nežinau, apsigyvensime galbūt kur nors su komanda, bet kelias tikrai nėra tolimas ir namo galėsiu grįžti, kai reikės ir norėsis. Sezono metu stengiamasi kuo daugiau būti kartu su komanda, kad susižaidimas būtų kuo geresnis. Visai kitos ir emocijos, kai visi sutaria, todėl daugiausia laiko ir skiriama ekipos draugams.
– Apsivilksite žalius-baltus Prienų marškinėlius. Galbūt ateityje tikitės apsivilkti kitus šių spalvų marškinėlius ir grįžti į „Žalgirį“?
– Žinoma, norisi to tikėtis. Dėl to ir bandai eiti sportuoti ir stengtis, kad ką nors pasiektum. Spragtelėjęs pirštais niekada neatsidursi „Žalgiryje“. Dėl to reikia daug dirbti ir bandyti sugrįžti į ekipą, kurioje viską pradėjai.
– Šiais metais J.Kazlauskas neįtraukė jūsų į rinktinės kandidatų sąrašą. Ar tikėjotės jame būti?
– Treneris taip nusprendė, jis mato daug naujų žaidėjų. Nelabai ką galiu komentuoti – tai trenerio sprendimas.
Per daug neišgyvenu, tiesiog žinau, kad reikia dar daugiau dirbti ir bandyti ir į rinktinę sugrįžti.
– Turbūt teko stebėti pirmąsias rinktinės rungtynes su australais. Kokį įspūdį paliko žaidimas?
– Dar tik kontrolinės rungtynės – jos apgaulingos. Čia mažiau nervų ir emocijų. Rinktinė tikrai nustebino – nuo pirmų dienų žaidžia gerai, kas išeina į aikštelę, tas ir sužaidžia gerai. Reikia pasidžiaugti dėl žaidėjų, kad jie atranda savo žaidimą.
