Anksčiau jo nekentęs C.Ainsworthas D.Motiejūną stipriai pamėgo. Dabar jis jam linki pasveikti ir sugrįžti dar geresniam nei buvo.
Savo istorijoje C.Ainsworthas negaili pagyrų dėl traumos su Lietuvos rinktine ruoštis Europos čempionatui negalinčiam D.Motiejūnui.
Lrytas.lt pateikia C.Ainswortho tekstą:
Pernai, kai „Rockets“ pirmą kartą Hjustone žaidė su „Dallas Mavericks“, aš maniau, kad mes pralaimėsime. Maniau, kad faktas, jog Dwightas Howardas sėdi ant suolo – labai svarbus. Maniau, kad Jamesas Hardenas turės blogą vakarą.
Žinoma, mes nepralaimėjome. Ačiū vėliau spindėjusiems herojams. Vienas jų – Jamesas Hardenas, leidęs „Rockets“ išsiveržti į priekį likus žaisti 30 sekundžių. Rungtynėse komandos žaidė taškas į tašką ir jas stebėti buvo smagu.
Tačiau iš šių rungtynių išskiriu vieną epizodą. Tai – ką aš pasakiau savo tėčiui įpusėjus antrajam kėliniui.
„Tas vyrukas. Štai tas, – tariau, parodęs į D.Motiejūną, kai šis atkovojo kamuolį ir jį pametė. – Aš noriu, kad jis būtų išmestas iš NBA.“
Tai buvo tryliktosios sezono rungtynės ir aš tikrai nuoširdžiai to norėjau. Man „D-Mo“ nebuvo grėsmė puolime. Jis daugiau patikimas žaidėjas gynyboje. Ir štai toks aukštas žaidėjas nesugebėjo sugriebti kamuolio prieš komandą, kuri, veikiausiai, yra mano mažiausiai mėgstame visoje NBA.
Mano ir jo santykis buvo visiškai baigtas.
Tada per 72-asias rungtynes D.Motiejūnas patyrė traumą ir baigė sezoną. Aš buvau sužlugdytas. „D-Mo“ ne tik tapo vienu geriausių žaidėjų „ant popieriaus“. Jis buvo vienas tų, kuriuos geriausia stebėti. Jis daug davė komandai, nors, kita vertus, jo indėlis niekada nebuvo stebinantis.
Jis iš vyruko, kuris nesugeba pasiimti kamuolio, tapo vyruku, kuris išdarinėja tokius dalykus.
Jo perdavimai – nuostabus. Jo kojų darbas po krepšiu – neįtikėtinas. Jo metimas buvo patikimas ir jeigu reikėjo, jis galėjo atakuoti pats.
Ir aš nemanau, kad mes būtume sužinoję, koks puikus žaidėjas jis yra, jeigu ne „Rockets“ rungtynės Minesotoje.
Kai J.Hardenas dėl pražangų paliko aikštę, o D.Howardas liko ant suolo, D.Motiejūnas tapo puolimo ginklu iš didžiosios raidės. Jis buvo vienintelis žaidėjas aikštėje, kuris galėjo atlikti klaidinančius judesius ir netgi neversti manęs nervintis rungtynių pabaigoje.
Mus palaikė gija ir toji gija buvo Donatas. Tą vakarą jis pelnė 13 taškų ir atkovojo 8 kamuolius. Jis pataikė beveik visus baudos metimus ir atakavo 50 proc. taiklumu. Aš tapau jo gerbėju. Aš juo patikėjau, nors prieš šešis mačus dar norėjau, kad jis dingtų.
2014-2015 metų sezone „D-Mo“ vidutiniškai pelnė 12 taškų ir atkovojo 6 kamuolius. Skaičiai ženkliai skiriasi nuo praėjusių metų. Bet tai logiška, nes jo minutės aikštėje padidėjo kone dvigubai – nuo 15,4 min. iki 28,7 min.
Kai nebuvo D.Howardo, D.Motiejūno vaidmuo savaime išsiplėtė ir jis tai priėmė entuziastingai. Jis galėjo komandai suteikti daugiau erdvės dėl tolimų metimų. Jis puikiai galėjo pelyti taškus iš po krepšio, parodydamas stebinantį judesių arsenalą.
Skyriau jam ne itin sėkmingą pravardė „Kapitonas kablys“, kurią pasiskolinau iš Matto Bullardo.
Man šiek tiek gėda dėl to, kaip dažnai „Youtube“ kanale ieškau geriausių D.Motiejūno epizodų. Tai ypač ryšku, kai pagalvoji, kad norėjau, jog sezono pradžioje jis grįžtų į Europą.
Jo patobulėjimas – viena didžiausių priežasčių, dėl kurių „Rockets“ komanda praėjusį sezoną išliko tokia gera, kai ją siaubė traumos.
Žinoma, tada ir jis patyrė traumą ir aš, kaip minėjau, buvau sužlugdytas. Kai iki ankrintamųjų likus dešimt mačų turi ant suolo laikyti antrą pagal patikimumą metiką, skauda. Ir ne tik tai. D.Motiejūnas buvo starto penketo žaidėjas. Ir, priklausomai nuo to, kurio „Rockets“ gerbėjo paklausite, jis buvo viena didžiausių priežasčių, kodėl taip baigėsi klubo sezonas. Nesu tikras, kiek pats tikiu šiuo argumentu (nors „D-Mo“ prieš „Golden State Warriors“ žaidė užtikrintai), bet manau, kad jo netektis buvo skaudi.
Būtų labai lengva kalbėti apie tai, koks būtų „Rockets“ sezonas, jeigu visi būtų likę sveiki. Tačiau traumos, deja, yra žaidimo dalis ir labai gaila, kad Donatas mums padėjo tai prisiminti.
Norėdamas suformuluoti, ko iš D.Motiejūno tikiuosi kitą sezoną, pasakysiu tai: aš jau dabar atsidedu šiek tiek pinigų, kad įsigyčiau atsarginius Hjustono ekipos marškinėlius su jo pavarde ant nugaros.
Aš labai laimingas, kad „D-Mo“ ir aš galėjome išspręsti savo nesutarimus, bet aš dar labiau džiaugiuosi, kad jis labai paaugo, kaip žaidėjas. Jis nuo stereotipinio minkšto, bet aukšto europiečio NBA, tapo stereotipiniu darbščiu ir aukštu europiečiu NBA. Ir jis tai padarė būdamas 24 metų.
Jis turi sutartį su „Rockets“ dar vienam sezonui ir aš labai tikiuosi, kad niekas daugiau nepastebės per kitų metų laisvųjų agentų rinką, koks geras jis yra. Tada D.Motiejūnas galės likti Hjustone už mažesnę kainą nei jis nusipelnė.
D.Motiejūnas yra smagus žaidėjas. Aš tikiuosi, kad po traumos jis sugrįš toks pat įdomus, kaip ir anksčiau. Ir tikiuosi, kad jis sugrįš ir po kito sezono, nes tikiuosi, kad jis kitą sezoną bus labai svarbus komandai.
Jeigu dabar visi pabelstume į medį, tai padėtų.