Tačiau Lietuvoje krepšinio muziejus jau yra – septinti metai sėkmingai veikia Joniškyje. Traukos centru tapusiam objektui įkurti nereikėjo milijonų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Unikalų paminklą Lietuvos krepšiniui sukūrė privačių rėmėjų būrį sutelkęs vienas žmogus – 60 metų Leonas Karaliūnas.
Norėjo įamžinti kraštiečius
Vienintelį visoje šalyje muziejų lietuvių antrajai religijai – krepšiniui – įsteigęs joniškietis L.Karaliūnas nesitikėjo, kad šis kūrinys jį išgarsins visame pasaulyje.
„Čia – mano Vasiukai, – vaikščiodamas po muziejaus sales kalbėjo L.Karaliūnas. – Gal kam anksčiau ir atrodžiau juokingas, bet dabar į akis niekas to nesako. Neseniai sulaukiau komplimento, kad čia galiu kviestis ir karalius, ir prezidentus“.
Anksčiau pats krepšinį žaidęs joniškietis muziejų užsimojo įsteigti, kad galėtų pagerbti garsiuosius kraštiečius – iš Joniškio krašto kilusius krepšininkus: „Be to, neužmirškime, kad būtent Joniškyje pirmąkart stabtelėjo 1937 m. Rygoje vykusiame Europos krepšinio čempionate auksą pirmą kartą istorijoje laimėjusi šalies vyrų rinktinė“.
Čempionams – atskira salė
Savivaldybė entuziasto įkurtam klubui „Žiemgalos ainiai“ davė panaudai apleistas patalpas buvusiame bibliotekos archyve. Pamažu jas suremontavęs L.Karaliūnas į muziejaus atidarymo šventę pakvietė 2009 m. gegužės 30-ąją.
Bet joniškietis nesitikėjo, kad per šešerius metus vos pusantro kambariuko užėmęs muziejus išaugs savo marškinėlius, o surinkti eksponatai vargiai tilps į 220 kvadratinių metrų ploto užimančias sales ir koridorių.
Ekspozicijos pradžia skirta Joniškio krepšiniui ir šį kraštą garsinusiems krepšininkams, o po to pereinama prie Lietuvos, Europos krepšinio istorijos. Trečioji salė skirta pagerbti auksą laimėjusiems Lietuvos krepšininkams ir jų treneriams.
Lietuvos krepšinio aukso salė papuošta ąžuolu, o ant jo sukabintos 68 vardinės gilės – tiek, kiek yra čempionų. Tiesa, tarp jų yra ir vienas ne lietuvis – 2003 m. rinktinės štabe dirbęs amerikietis Donas Nelsonas.
Toje pačioje salėje yra ir čempionų sostas, į kurį atsisėsti ir nusifotografuoti kviečiami visi lankytojai.
Turi ir M.Jordano autografą
L.Karaliūnas prisipažino, kad muziejus plečiasi daugiausia geradarių dėka – dauguma eksponatų yra dovanoti.
„Brangiausiai esu sumokėjęs už 1937 m. Europos čempionatui išleistą atminimo medalį. Jį įsigijau iš latvio kolekcininko už 400 litų“, – pasakojo joniškietis.
Tačiau Joniškio krepšinio muziejus pasižymi itin didele eksponatų gausa. Čia yra ne tik geriausių Europos krepšininkų nuotraukos, bet ir jų bateliai, kepurės, ženkliukai, autografai, sportinė apranga.
Čia pat – autografais papuošti Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Šarūno Marčiulionio, Žydrūno Ilgausko, Sauliaus Štombergo, Eurelijaus Žukausko, Artūro Karnišovo, Roberto Javtoko, trenerių Antanos Sireikos, Jono Kazlausko ir Kęstučio Kemzūros marškinėliai.
Lankytojai gali palyginti, kaip atrodo Lietuvos krepšinio legendos A.Sabonio, Grigorijaus Chižniako, Chucko Eidsono sportiniai bateliai, išvysti ir geriausiu pasaulio krepšininku tituluojamo Michaelo Jordano autografą. Jį muziejui padovanojo šviesaus atminimo profesorius Stanislovas Stonkus.
Patikėjo visus savo trofėjus
Neabejotinai didžiausia – Valdemaro Chomičiaus trofėjų kolekcija. Šis legendinis krepšininkas L.Karaliūnui patikėjo visus per karjerą iškovotus medalius, taures, ženkliukus.
„Kokia nauda, kad gulės stalčiuje? Tegul žmonės pamato“, – pokalbį su dabar treneriu dirbančiu V.Chomičiumi prisiminė joniškietis.
Keliskart krepšininko tėvų namuose lankęsis muziejaus įkūrėjas didžiuliuose albumuose rado unikalių eksponatų, apie kuriuos tikriausiai nežinojo net jų šeimininkai.
„Ten pat radau ir 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse išduotą sertifikatą, kuriuo liudijama, jog A.Sabonis laimėjo bronzos medalį“, – vitrinoje kabantį dokumentą parodė L.Karaliūnas.
Padeda rėmėjų būrys
Lankytojams per 40 minučių surinktus eksponatus pristatantis Joniškietis čia pat prisipažino, kad muziejaus plėtra vyksta tik geradarių dėka.
Įėjimas į muziejų mokamas – vaikams kainuoja 1 eurą, suaugusiesiems – dvigubai daugiau, bet
to nepakanka.
„Savivaldybė geranoriškai padengia komunalines išlaidas, o rajono vaikai ir į Joniškį atvažiuojantys svečiai muziejuje lankosi nemokamai“, – pasakojo L.Karaliūnas.
Joniškiečiui pildyti unikalią kolekciją, gaminti stendus, baldus padeda būrelis rėmėjų. Muziejininkas dėkingas Algirdui Gluodui, Viliui Kaikariui, A.Sireikai, Rolandui Grigaliui, Raimondui Granzbergui, Kęstučiui Tautvaišui, Aurimui Briedžiui, Raimundui Nasutavičiui, Rolandui Dovidaičiui, Juliui Nemuniui, kitiems pagalbininkams.
„Jie man padeda realizuoti ne tik kilusias idėjas, bet ir leisti knygas. Neseniai pasirodė mano 21-oji knyga „Krepšinio legendų muziejus“, – sakė joniškietis.
Idėjų pakaktų dešimtmečiams
L.Karaliūnas neslėpė dabar atsidūręs tarsi aklavietėje – plėsti muziejų nebėra kur. Tame pačiame pastate veikia pramogų centras „Žilvinas“, į jį kojos įkelti nepavyksta.
„Idėjų, kaip dar labiau išplėsti muziejų, turiu pakankamai. Norėčiau atskirų salių NBA krepšiniui, M.Jordanui, kitoms garsenybėms. Mano galvoje netgi tų patalpų brėžiniai jau yra, bet viskas atsiremia į pinigus. Aš jų neturiu tiek, kad galėčiau nupirkti patalpas“, – apgailestavo muziejininkas.
Vis dėlto joniškietis tikisi surasti kokį nors solidų verslininką, kuris norėtų investuoti į šį unikalų projektą: „Gaila, kad nebėra Šabtajaus Kalmanovičiaus – jis mane tikrai būtų supratęs“.
Įkūrėjęs įsitikinęs, kad dar labiau išplėstas Joniškio krepšinio muziejus trauktų smalsuolius iš viso pasaulio.
Būsimų konkurentų nebijo
L.Karaliūnas ne kartą girdėjo priekaištų, kad šį projektą įgyvendino ne sostinėje ar Kaune, o kažkokiame užkampyje.
„Žmonės visur vienodi, be to, nesuprantu troškimo viską sutempti į didmiesčius. Pavyzdžiui, Grūto parkas puikiai veikia ir Lietuvos pakraštyje“, – emocingai kalbėjo joniškietis.
„Čia jau apsilankė ne mažiau 15 tūkstančių žmonių, – pasakojo krepšinio entuziastas. – Muziejuje buvo ne tik dauguma šalies krepšininkų, bet ir maestro operos solistas Virgilijus Noreika, dirigentas Donatas Katkus, buvęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, aktorius Juozas Budraitis, kitos garsenybės“.
Didžiulę kolekciją surinkęs L.Karaliūnas dar tebelaukia apsilankant pakviestų olimpinių čempionų A.Sabonio, R.Kurtinaičio ir Š.Marčiulionio. Jų atvykimui seniai pasiruošta – vienos salės palubėse yra pakabinta stilizuota krepšinio aikštė su vieta čempionų rankų antspaudams.
Muziejininkas neslėpė girdėjęs apie LKF vadovų planus Kaune steigti didžiulį muziejų krepšiniui. Tai L.Karaliūno negąsdina – vis tiek pirmojo šalyje krepšinio muziejaus titulo iš Joniškio niekas nebeatims.
Joniškietis neslėpė, kad iki šiol nėra sulaukęs didesnio dėmesio iš LKF vadovų: „Tiesa, buvo atvažiavęs generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, atvežė dovanų kamuolį su A.Sabonio parašu, 2011 m. Europos čempionato medalių komplektą“.