G. Reginos koncepcijoje viskas prasideda nuo geros gynybos, tačiau pripažįsta: nemokėsi pulti – irgi nieko gero.
„Iš žaidėjų visada reikalauju atiduoti maksimalias jėgas ginantis. Tuo pačiu puolėjas žaisdamas prieš maksimaliai besiginantį priešininką geriau ištobulina savo puolimo įgūdžius.“
Nors per daugiau nei 30 metų darbo strategas gali džiaugtis gerokai prisidėjęs prie Jono Valančiūno, Antano Kavaliausko, Rimanto Kaukėno, Tomo Rimkaus, Klemenso Patiejūno, Pauliaus Dambrausko, Ovidijaus Varanausko ir kitų talentingų krepšininkų ugdymo, treneris kelia sau tikslą nesustoti – toliau ugdyti aukšto meistriškumo žaidėjus.
Specialistas pripažino, kad kelių dienų J. Valančiūno išvyka į Kanadą, kur lietuvis pasirašė solidžią sutartį su „Raptors“ klubu, pakenkė sklandžiam Lietuvos rinktinės pasiruošimui artėjančiam Europos čempionatui, tačiau iš to tragedijos nedarė:
„Būtų nelogiška, jeigu treneriai neišleistų Jono pasirašyti naujos sutarties. Tikiu, kad per likusį laiką treneriai viską sudėlios taip, kad jis būtų pilnavertiškai „įvestas į žaidimą“.
Be to, jis rinktinėje nėra naujokas ir gerai žino Jono Kazlausko sistemą. J. Valančiūno meistriškumas tikrai leis įsisavinti tas detales, kurios galbūt bus naujos visoje sistemoje“, – kalbėjo G. Regina.
– Kaip praleidote vasarą? – paklausėme trenerio.
– Sezoną baigėme birželį, liepa buvo laisvesnė, o rugpjūtį jau stovyklavome su vaikais. Viskas buvo įprasta – taip, kaip treneriai yra įpratę gyventi (šypsosi).
– Trenerio darbas po tiek daug metų dar nepabodo?
– Jeigu tas darbas būtų nemielas ir neįdomus, reiktų keisti darbą. Man kol kas tas negresia. Be abejo, pasibaigus sezonui kažkoks nuovargis atsiranda, bet yra vasara – atostogų metas. Jos užtenka atsigauti. Žinau, kad manęs laukia daug žaidėjų, kurie nori tobulėti ir kelti savo meistriškumą. Mane motyvuoja galimybė prisidėti prie jų būsimos krepšinio karjeros.
– Esate išsikėlęs konkrečių tikslų naujajame sezone?
– Tikslus keliu visada ir jie pas mane visada būna pakankamai aiškūs. Su vyriausia aštuoniolikmečių komanda sieksime kuo geriau pasirodyti moksleivių čempionate ir kovoti dėl aukštų vietų. Dabar sunku pasakyti kaip tas pavyks, nes vyksta žaidėjų migracija, kai kurie išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
Kai matysiu konkrečius sąrašus, tuomet galėsiu konkrečiai įvardinti tikslus. Kita vertus, manau, kad komanda bet kokiu atveju turi kovoti dėl vietos pirmoje lentelės dalyje. Visose treniruojamose komandose siekiu, kad bent vienas kitas moksleivis pasiektų tokį lygį, jog būtų pretendentas į savo amžiaus jaunimo rinktinę.
– Prieš kelis metus sakėte, kad komandinį žaidimą turi žaisti individualiai pajėgūs krepšininkai. Turbūt šios filosofijos laikotės ir šiandien?
– Tai trenerio menas – sugebėti sudėlioti individualų ir komandinį žaidimą. Jeigu atletas bus labai pajėgus, tačiau žaidime „5 prieš 5“ jausis nejaukiai, neturės komandinio darbo disciplinos – nieko gero.
Reikia dėlioti treniruočių planą taip, kad būtų laiko tobulinti jo meistriškumą bei skirti dėmesio taktikos dalykams. Aišku, sezono metu žaidžiant daug rungtynių kenčia individualus darbas. Tai bandau kompensuoti per rytines treniruotes – susiderinu laiką su moksleiviais ir dirbame ties jų įgūdžiais.
– Esate geležinės gynybos šalininkas...
– Jeigu mokėsi vien gintis ir negalėsi pulti, bus nelogiška. Mano darbo koncepcija tokia – iš žaidėjų visada reikalauju atiduoti maksimalias jėgas ginantis. Tuo pačiu puolėjas žaisdamas prieš maksimaliai besiginantį priešininką geriau ištobulina savo puolimo įgūdžius.
Kiekvienas treneris turi savo nuostatą ir jeigu ji pasiteisina – viskas gerai. Kuo krepšinis įvairesnis, tuo geriau, nes jis visų pirma žaidžiamas dėl žiūrovų. Aš manau, kad viskas prasideda nuo geros gynybos. Jeigu žaidėjas sugebės solidžiai gintis „1 prieš 1“, bus mažiau padėjimų, pagalbų, rotacijų, tada ir visai komandai bus lengva žaisti. Ne veltui sakoma, kad puolimas prasideda nuo gynybos.
– Užsiminėte apie norą ugdyti jaunimo rinktinės narius. Ar tarp dabartinių auklėtinių turite atitinkamų talentų?
– Žaidėjų, kurie galėtų ateityje pretenduoti į rinktines, tikrai yra. Viskas priklausys nuo jų noro tobulėti ir dirbti. Jie turi potencialo, bet reikia dar įdėti daug pastangų. Tuos moksleivius turėtų įvardinti kiekvienas treneris, kuris dirba su savo amžiaus grupe.
– Artėja pagrindinis metų įvykis krepšinio pasaulyje – Europos čempionatas. Kokį įspūdį palieka reprezentacinė Lietuvos rinktinė?
– Sprendžiant iš Jono Kazlausko komentarų, turnyro Kaune metu komanda treniravosi pilnu pajėgumu 6 dienas iš eilės. Po tokių krūvių sportinė forma negali būti labai gera ir tai suprantama. Jos ir nereikia. Žinome, kad čempionatas prasideda rugsėjo pradžioje, o lemiamos kovos prasidės jam įpusėjus. Trenerių užduotis yra paruošti komandą taip, kad ta optimali forma didėtų palaipsniui.
Kontrolinėse rungtynėse iki šiol matėme daug rotacijų, Jonas Valančiūnas sužaidė dar tik viename mače su Austrija ir dar tik apšilo kojas. Manau, rinktinė turėtų pirmenybes pradėti pakankamai gerai.
– Neplanuota kelių dienų J. Valančiūno kelionė Torontą gali turėti neigiamos įtakos?
Praeis kelios dienos ir žaidėjas vėl adaptuosis prie naujos laiko juostos. Dėl pačios rinktinės žaidimo – jis į stovyklą atvyko paskutinis, po to vėl teko išvykti. Tai trukdo sklandžiam pasiruošimui, bet tai yra neišvengiami dalykai. Būtų nelogiška, jeigu treneriai neišleistų Jono pasirašyti naujos sutarties.
Tikiu, kad per likusį laiką treneriai viską sudėlios taip, kad jis būtų pilnavertiškai „įvestas į žaidimą“. Be to, jis rinktinėje nėra naujokas ir gerai žino J. Kazlausko sistemą. J. Valančiūno meistriškumas tikrai leis įsisavinti tas detales, kurios galbūt bus naujos visoje sistemoje.
