„Tfiu, tfiu, tfiu“, – nusispjovė M.Kalnietis, kai per pokalbį jam buvo priminta, jog jau praėjo metai nuo nelemtos traumos Zagrebe.
2014 metų rugpjūčio 26-ąją per paskutines kontrolines rungtynes pagrindiniam įžaidėjui išniro raktikaulis, o Lietuvos rinktinei įskilo širdis.
Be pagrindinio įžaidėjo ir tuomečio kapitono likusi komanda ieškojo greitų sprendimų, kad susitelktų ir nužygiuotų iki ketvirtosios vietos pasaulio čempionate.
Daug įvykių per tuos metus atsitiko M.Kalniečio gyvenime – po raktikaulio operacijos jis sugrįžo į aikštę tik po penkių mėnesių.
28 metų įžaidėjas pavasarį paliko Rusiją ir pinigus, priklausiusius pagal sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“ klubu, kad vėl atsigultų ant operacinės stalo – šį kartą dėl įtrūkusios kairiojo kelio sausgyslės – ir spėtų išgyti iki pasirengimo Europos čempionatui stovyklos.
Pabandęs laimę NBA vasaros lygoje „Indiana Pacers“ gretose, bet pasirašęs metų sutartį su Kauno „Žalgiriu“ M.Kalnietis šią vasarą iš naujo ieško savojo žaidimo.
Mantas suvokia, kad jo žaidžiamas krepšinis dar nėra toks, koks buvo per 2010 metų pasaulio čempionatą ar 2013-ųjų Europos pirmenybes, kai 196 cm ūgio įžaidėjo diriguojama Lietuvos rinktinė laimėjo bronzą ir sidabrą.
Kontrolinėse rungtynėse klaidų skaičius dar per didelis, o Lietuvos komanda ieško būdų, kaip suderinti savo atakas.
„Galėčiau apie tai kalbėti ilgai. Nėra vienos didelės bėdos. Tiesiog vyksta šlifavimas, kartojami deriniai, kad viską atliktume automatiškai“, – kalbėjo M.Kalnietis, šią savaitę užsukęs į Kauno klinikas pasitikrinti suskaudusios pėdos.
Likus savaitei iki pirmųjų Europos čempionato grupės rungtynių su Ukraina „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su įžaidėju apie jo sveikatą ir apie tai, kokią komandą M.Kalnietis norėtų matyti rugsėjį Rygoje (Latvija) ir Lilyje (Prancūzija).
– Mantai, praėjo metai po raktikaulio traumos, kuri nupūtė daugiau nei pusę sezono.
Kaip dažnai prisimenate tą nelemtą epizodą? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Kalniečio.
– To epizodo nesapnuoju, tačiau trauma paliko ryškų pėdsaką.
Peties skausmo nejuntu – nebent kasdieniame gyvenime kartais šmėsteli keistas pojūtis.
Žaisdamas krepšinį apie petį nebegalvoju ir jo nesaugau. Tačiau dėl peties traumos labai ilgai nežaidžiau. Manau, iš to kyla kitos mano traumelės.
– Rinktinėje dalyvaujate nuo 2006 metų ir kasmet komandos žaidimas konstruojamas vis kitaip. Koks yra 2015-ųjų komandos braižas?
– Sunku atsakyti, nes iki turnyro Atėnuose nesužaidžiau nė vienų rungtynių kartu su Jonu Valančiūnu. Reikia laiko, kad viską sudėliotume aikštėje.
Visiems aišku, kad didžiausia mūsų stiprybė bus po krepšiu. Su Jonu mes ne tiktai gauname jėgos po lenta, bet ir galime žaisti „in“ ir „out“ (perduoti kamuolį J.Valančiūnui ir iš jo gauti atgal. – Red.). Tai galėtų būti didžiausia mūsų stiprybė.
Kita vertus, vis dar ieškome savo braižo. Vieną dieną geriau sekasi vieniems, o kitą dieną – jau kitiems.
Gal po turnyro Atėnuose mūsų žaidimo akcentai taps ryškesni.
– Ar treneris Jonas Kazlauskas dažnai tariasi su žaidėjais?
– Jis paklausia, kaip jaučiamės atlikdami vieną ar kitą vaidmenį.
Pasišnekame apie tai, o galiausiai treneris priima sprendimą.
– Kiek derinių jums, kaip įžaidėjui, tenka įsiminti šią vasarą?
– Taikome 10–15 derinių. Bet ne tai yra labai svarbu.
Derinių galime sukurti milijoną, tačiau viską lemia ne jų skaičius, o įvykdymo kokybė. Dar turime padirbėti, kad derinius atliktume tiksliai.
– Jei daugumos derinių smaigalyje turėtų atsidurti J.Valančiūnas, koks yra antras pagal populiarumą variantas?
– Turime stiprių trečiosios pozicijos žaidėjų.
Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Mačiulis sugeba sužaisti po krepšiu vienas prieš vieną – šiuo metu Europoje nėra daug lengvųjų puolėjų, kurie tai sugebėtų.
Žinoma, ir aš pats per metus nepamiršau, kaip reikėtų žaisti du prieš du. Mes neatsisakysime „pikenrolo“, juolab kad per treniruotes šis elementas vis dažniau pavyksta gerai.
Šiais metais turime du skirtingus atakuojančiuosius gynėjus – proveržiais varžovų gynybą draskantį Renaldą Seibutį ir Artūrą Milaknį, kuris tik ir laukia, kada galės paleisti tritaškį.
Po krepšiu turime ir Paulių Jankūną. Galėčiau vardinti ir toliau. Gerai, kad šįmet turime daug įvairių žaidėjų – vienas sugeba viena, antras – ką nors kita.
– Nors pastaruoju metu Lietuvos rinktinės atakos stringa, gynyba atrodo solidžiai. Kuriam žaidėjui bus dažniausiai patikima užduotis dengti varžovų lyderį?
– Man atrodo, kad tai geriausiai sekasi R.Seibučiui.
Renaldas tai įrodė jau kelerius metus iš eilės. Pamenu, kai 2013 metų Europos čempionato finale pralaimėjome prancūzams, jis puikiai gynėsi prieš Tony Parkerį.
Čempionate rungtyniaus daug mažų greitų įžaidėjų – jais dažnai tampa natūralizuoti amerikiečiai. Žinoma, prieš juos teks žaisti ir man, bet Renaldas turbūt geriausiai tvarkosi su tokiais priešininkais.
– Tarp keturiolikos likusių kandidatų komandoje yra šeši žaidėjai, iki šiol nežaidę svarbiausiuose čempionatuose: Lukas Lekavičius, Žygimantas Janavičius, A.Milaknis, Deividas Gailius, Domantas Sabonis ir Artūras Gudaitis.
Kuris naujokų palieka didžiausią įspūdį?
– Tikrai stebina D.Sabonis.
Buvau girdėjęs, jog šis devyniolikmetis yra talentingas vaikinas, bet iš pradžių maniau, kad į rinktinę jis ateina todėl, jog, be P.Jankūno, tiesiog nėra kam žaisti sunkiuoju puolėju.
Buvau nustebintas to, ką pamačiau. Žinoma, jam trūksta stabilesnio metimo, bet teigiamų bruožų yra kur kas daugiau.
Domantas yra ne pagal metus subrendęs žaidėjas, puikiai suprantantis krepšinį. Manau, ateityje jis bus dar vienas didelis mūsų krepšinio talentas.
Pirmąkart žaidžiu ir su L.Lekavičiumi. Iš pradžių galvojau, kaip apskritai būnant tokių fizinių duomenų galima žaisti aukšto lygio krepšinį. Bet man nebeliko klausimų, kai pamačiau, kaip sunkiai šis žmogus dirba.
Mūsų rinktinėje yra daug darbščių žaidėjų, kurie lieka po komandos treniruočių papildomai padirbėti. Bet L.Lekavičius dirba nepaprastai daug. Žinau, kad taip yra ne tik Lietuvos rinktinėje, bet ir Kauno „Žalgiryje“.
– Pats esate pataikęs ne vieną lemiamą metimą Eurolygoje. Kam Lietuvos rinktinėje turėtų atitekti teisė atlikti paskutinį, svarbiausią, metimą, jei to prireiktų?
– Jei kalbėtume apie mane, visada esu pasiruošęs.
Bet kiekvienas mačas turi savo istoriją. Manau, kad mes atrasime žaidėją, kuris tądien aikštėje jausis geriausiai.
Taip jau nutinka, kad tokius metimus dažniausiai atlieka gynėjai. Renaldas yra pataikęs lemiamais momentais, J.Mačiulis – taip pat. Šių metų LKL finalo serijoje A.Milaknis yra pataikęs labai svarbių tritaškių.
Turime daug krepšininkų, kurie nebijo imtis atsakomybės.
– Tikriausiai sekate kitų komandų kontrolinių rungtynių rezultatus.
Ką sako tai, kad Kroatija iki šiol yra laimėjusi visas 9 repeticijas, Ispanija – visas 6, Serbija – 8 iš 9, Prancūzija – 7 iš 9?
– Matome rezultatus internete, tačiau labai įdėmiai nesižvalgome, nes mūsų svarbiausias tikslas yra nagrinėti savas bėdas.
Per daug nefilosofuodamas turbūt patvirtinčiau, jog Europos čempionato favoritės, matyt, bus Prancūzija, Ispanija, Serbija.
Man didelį įspūdį paliko Kroatija. Kai prie jos prisidėjo dar ir Dontaye Draperis, kroatus drąsiai galima priskirti prie Europos čempionato favoritų.
Mes irgi būsime stipri komanda. Jeigu sugebėsime tvirtai sulipdyti savo žaidimą, nematau priežasčių, kodėl negalėtume būti tarp favoritų.
– Europos čempionate netrūks nuostabių krepšininkų: Dirkas Nowitzki grįžo į Vokietijos rinktinę, T.Parkeris po metų pertraukos atstovaus Prancūzijai, Pau Gasolis vėl žais Ispanijos komandoje. Kuris krepšininkas jums yra ryškiausia pirmenybių žvaigždė?
– Taip, jie visi yra puikūs žaidėjai, bet ryškiausiu čempionato krepšininku dažniausiai tampa tas, kurio komanda laimi auksą.
– Kaip manote, kada Lietuvos rinktinė turėtų įgyti geriausią sportinę formą?
– Tai slidus dalykas. Žvelgiant į varžovus grupėje lyg ir galima būtų norėti, kad geriausią sportinę formą pasiektume kiek vėliau.
Tačiau nesinori prisižaisti – grupės turnyre galima prarasti labai svarbių taškų, o tada atkrintamosiose varžybose iškart susidurtume su stipresnėmis komandomis.
– Ar jau nagrinėjote čempionato sistemą ir kelią, kuriuo Lietuvos rinktinei teks eiti pasibaigus grupės varžyboms?
– Atvirai pasakysiu – žinau mūsų varžovus grupėje, o į kitas grupes nesidairau.
Suprantame, kad užėmus pirmąją vietą grupėje kelias aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje turėtų būti patogesnis. Bet komandoje nė vienas mūsų tuo pernelyg nesidomi. Esame labai susitelkę į savo žaidimą. Jei norime laimėti medalius, turime patys būti geri.
Dešimt Lietuvos rinktinės repeticijų
Liepos 29 d. Klaipėda. Lietuva – Australija 80:68. A.Gudaitis 11, A.Kavaliauskas ir M.Kuzminskas po 10.
Liepos 31 d. Šiauliai. Lietuva – Australija 92:85. M.Kuzminskas ir L.Lekavičius po 14, J.Mačiulis 10.
Rugpjūčio 8 d. Alytus. Lietuva – Suomija 78:71. P.Jankūnas 11, M.Kuzminskas 9.
Rugpjūčio 12 d. Kėdainiai. Lietuva – Austrija 86:71. A.Milaknis 18, J.Valančiūnas 14, R.Giedraitis 12.
Rugpjūčio 17 d. Kaunas. Lietuva – Turkija 86:74. P.Jankūnas 14, L.Lekavičius 11, J.Mačiulis 10.
Rugpjūčio 18 d. Kaunas. Lietuva – Makedonija 68:62. A.Kavaliauskas 15, A.Milaknis 13, P.Jankūnas 10.
Rugpjūčio 19 d. Kaunas. Lietuva – Kroatija 59:72. R.Seibutis 16, D.Sabonis 8, A.Milaknis 7.
Rugpjūčio 27 d. Atėnai. Lietuva – Turkija 53:71. J.Valančiūnas 14, R.Seibutis 12, M.Kalnietis 7.
Rugpjūčio 28 d. Atėnai. Lietuva – Olandija 94:72 (26:18, 24:16, 23:19, 21:19). M.Kuzminskas 18, A.Milaknis 17, P.Jankūnas 11, M.Kalnietis ir J.Valančiūnas po 10, Ž.Janavičius ir A.Kavaliauskas po 7, L.Lekavičius 5, D.Sabonis 4, A.Gudaitis ir R.Seibutis po 2, D.Gailius 1.
Rugpjūčio 29 d. Atėnai. Lietuva – Graikija.
2015 m. Europos čempionatas
Lietuvos rinktinė Europos pirmenybes pradės Rygoje – D grupėje, kurioje iš eilės žais su Ukraina, Latvija, Belgija, Estija ir Čekija.
Į atkrintamąsias varžybas, kurios vyks Lilyje, iškops po keturias geriausias grupių komandas.
Aštuntfinalyje D grupės komandos susidurs su ekipomis iš C grupės, kurioje žais Graikija, Kroatija, Slovėnija, Gruzija, Makedonija ir Olandija.
Ketvirtfinalyje jau lauktų dvikova su kuria nors A arba B grupės komanda.
Finalas Lilyje bus žaidžiamas rugsėjo 20 dieną, o abi į finalą iškopusios komandos iškovos kelialapius į 2016 metų olimpines žaidynes Rio de Žaneire.
3–7 vietas užėmusios komandos pateks į olimpinį atrankos turnyrą, kuris vyks kitų metų birželį. Dėl to Europos čempionate nebus žaidžiamas mačas dėl 5-osios vietos, bet vyks rungtynės dėl 7-osios pozicijos.