Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) viliojo stipriausias Senojo žemyno komandas nauju Čempionų lygos turnyru ir 30 mln. eurų prizų fondų dalyviams.
Tačiau praėjus vos savaitei po FIBA ir Eurolygos atstovų susitikimo, antradienį vakare po ilgų diskusijų Barselonoje buvo patvirtintas naujas modelis. Pagal jį Eurolygoje žaistų ne 24 kaip šį sezoną, bet 16 klubų.
Palenkti klubus į savo pusę Eurolygai padėjo naujas stiprus rėmėjas – JAV draudimo ir reklamos kompanija IMG.
Eurolyga sudarė 10 metų sutartį, pagal kurią amerikiečių kompanija turėtų investuoti 872 mln. eurų, iš jų Eurolygos klubams per dešimtmetį būtų skirta 360 mln. eurų, o kita – transliacijoms ir rinkodarai.
Barselonoje priimti sprendimai iškėlė naujų klausimų, kaip toliau rutuliosis Europos klubų krepšinis.
1. Džiaugiasi tik „Žalgiris“
FIBA siūlė į Čempionų lygą priimti ne „Žalgirį“, o Lietuvos čempionus. Vicečempionai būtų turėję galimybę patekti tarp 16 komandų per atranką regione.
Tai būtų padidinę LKL finalinių kovų vertę, bet nepalikę garantijų „Žalgiriui“. Todėl Kauno klubo prezidentas Paulius Motiejūnas net neslėpė, kad nesvarstydamas balsavo už naują Eurolygos modelį.
„Mums svarbiausias dalykas – garantuota vieta“, – Eurolygoje ne šalies, o „Žalgirio“ interesus gynė P.Motiejūnas.
LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas naują Eurolygos modelį vertino dvejopai: „Viena vertus, mums džiugu, kad tarp išrinktųjų ir toliau yra „Žalgiris“. Kauno klubas ten žais, nors biudžetu negali konkuruoti su stipriausiais Europos klubais. Kita vertus, LKL pozicija visada buvo tokia: Eurolygoje mūsų šaliai turėtų atstovauti Lietuvos čempionai.“
2. Paliekamos siauros durys
Plyšių patekti į Eurolygą Lietuvos komandai, kuri nesivadina „Žalgiriu“, liko vos du, ir tie labai siauri.
„Lietuvos rytas“ yra patekęs į Eurolygą, kai laimėjo atrankos turnyrą prieš dvejus metus, bet šis kelias LKL vicečempionams dabar bus dar sunkesnis. Dar nežinia, ar Lietuva gaus vietą atrankos varžybose, be to, jose virtų dar aršesnė kova. Eurolygos komandų skaičiui sumažėjus nuo 24 iki 16, natūralu, kad prie Eurolygos slenksčio susiburs rimtesnė kompanija.
„Ten bus daugiau buvusių Eurolygos komandų“, – įspėjo R.Brazauskas.
Du kartus patekti į Eurolygą „Lietuvos rytui“ pavyko 2005 ir 2009 metais laimėjus Europos taurės varžybas, bet ir šiame turnyre konkurencija ateityje, matyt, bus didesnė.
Pagal naują modelį Europos taurės varžybose kovos ne 36 komandos, kaip šį sezoną, o 24 ekipos. Tarp jų turėtų būti ir dvi mūsų šalies komandos.
Galima tikėtis, kad antrasis pagal pajėgumą turnyras bus įdomesnis nei anksčiau, nes susirinks daugiau stiprių komandų, o varžybų sistema primins dabartinę Eurolygą.
Bus žaidžiama 10 rungtynių reguliariajame čempionate, 14 mačų „Top 16“ etape, po dvejas rungtynes ketvirtfinalyje ir pusfinalyje, o nugalėtojas paaiškėtų viename finalo mače.
3. Kas laukia rinktinių?
Po FIBA reformų 2019 metų pasaulio čempionato atrankai yra numatyti šeši 8 dienų langai rinktinių varžyboms – 2017-ųjų lapkritį, 2018-ųjų vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį bei 2019-ųjų vasarį. Bet pagal naują Eurolygos sistemą stipriausi klubai žaistų dar daugiau rungtynių.
„Klubai tikriausiai turės spręsti: ar vėliau baigti nacionalines pirmenybes, ar žaisti dažniau – kai kuriomis savaitėmis po trejas, – svarstė R.Brazauskas. – Šiemet, kol dar nėra numatyta atrankos langų, LKL numatytas tik vienas savaitgalis, kai bus žaidžiama po dvejas rungtynes.“
Karštų savaitgalių turėtų padaugėti, bet ir jie nepadėtų išspręsti FIBA langų problemos.
LKL generalinio direktoriaus nuomone, FIBA ir Eurolyga dar turėtų susėsti ir tartis, kaip padaryti taip, kad rinktinėms atstovautų ir Eurolygos žaidėjai.
Ar FIBA gali ryžtis nedemokratiškoms priemonėms spausti klubus per šalių federacijas?
R.Brazauskas įsitikinęs, kad 2000 metų įvykiai, kai klubai buvo suskilę į Eurolygą ir Suprolygą, neturėtų pasikartoti: „Tikriausiai vyks dar vienas derybų raundas. Bet šiuo atveju laimėtojai vis tiek liks klubai, nes jiems dabar siūlomos vis geresnės sąlygos, didesnis prizų fondas.“
Naujoji Eurolyga
Ilgalaikes A licencijas gauna 11 klubų: „Barcelona“, Madrido „Real“, Vitorijos „Laboral Kutxa“ (visos – Ispanija), Maskvos CSKA (Rusija), Milano „Emporio Armani“ (Italija), Stambulo „Anadolu Efes“ ir Stambulo „Fenerbahce“ (abi – Turkija), Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ (abi – Graikija), Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis) ir Kauno „Žalgiris“.
Viena vieta atiteks Europos taurės turnyro laimėtojui, kita – Eurolygos atrankos varžybų nugalėtojui, o likusios trys – neįvardytų šalių čempionams. Neoficialiai teigiama, kad į likusius tris bilietus pretenduoja Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos ir rusų organizuojamos Jungtinės lygos komandos.
Eurolygos turnyras vyktų dviejų ratų sistema, klubams sužaidus po 30 rungtynių būtų rengiamos ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių, o sezoną vainikuotų finalo ketverto turnyras.
