Kai jo bendraamžiai Žygimantas Janavičius, Adas Juškevičius džiaugėsi su Lietuvos jaunimo rinktine iškovotais prizais, J.Jucikas dar nežinojo visų krepšinio taisyklių.
Tuo metu jis svaidė diską ir labiau lygiavosi į Virgilijų Alekną, o ne į Timą Duncaną arba Dwightą Howardą.
Tačiau šį sezoną 26 metų 205 cm ūgio vilnietis tapo „Lietuvos ryto“ komandos atradimu po krepšiais, o šią savaitę ir starto penketo vidurio puolėju Europos taurės rungtynėse.
J.Juciko 15 taškų padėjo be trijų kertinių žaidėjų rungtyniavusiam „Lietuvos rytui“ pasiekti svarbią pergalę Stambule prieš „Besiktas“ ir su nauja energija laukti kitų įdomių rungtynių, kai šį sekmadienį į Vilnių atvyks Kauno „Žalgiris“.
Sustiprino lengvoji atletika
Domantas Sabonis 16 metų jau žaidė Malagos „Unicaja“ klube, Tadas Sedekerskis būdamas 17-os – Vitorijos „Kutxa Laboral“ gretose, o Tomui Balčiūnui buvo suėję tik 15-metų, kai jis šiemet sudarė ilgalaikę sutartį su „Barcelona“.
J.Jucikui iki šešiolikos metų visas sportas buvo tik bendros fizinės kultūros pamokos vienoje Vilniaus mokyklų.
„Galima sakyti, kad krepšinio mano jaunystėje nebuvo. Tik pamėtydavau į krepšį. Neturėjau nei kada, nei su kuo žaisti krepšinį“, – sakė „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas.
Nuo šešiolikos metų jis pradėjo lankyti lengvosios atletikos treniruotes pas Rimantą Kalibatą, kuris buvo ir Virgilijaus Aleknos treneris olimpinio čempiono karjeros pradžioje.
„Disko metimas kur kas sunkesnė sporto šaka nei krepšinis. Techniškai sudėtingesni judesiai, kurių reikia mokytis labai ilgai ir kantriai, – pasakojo J.Jucikas. – Jei nori ko nors pasiekti lengvojoje atletikoje, turi būti tarp lyderių Lietuvoje, pasirodyti Europoje. O aš nespėjau.“
Vyrišką 2 kg diską J.Jucikas nusviesdavo 43 metrus.
Iki V.Aleknos ar Andriaus Gudžiaus dar trūko daug, kai baigęs vidurinę mokyklą jis nusprendė palikti Vilnių ir įstojo į Klaipėdos universitetą studijuoti kūno kultūros pedagogikos.
Pajūryje su draugais gatvės krepšinio varžybose besistumdantį tvirto sudėjimo 205 cm ūgio vaikiną pastebėjo „Šilutės“ ekipos treneris Petras Jonikas.
J.Jucikas netruko įsibėgėti – jis jau buvo atlikęs daug galingų dėjimų į „Šilutės“ varžovų krepšį per NKL pirmenybes, kai puolėją pakvietė „Šiauliai“.
Darbštumas padėjo ne mažiau nei lengvosios atletikos stadione ištobulintas kūnas.
„Lengvoji atletika mane labai gerai parengė fiziškai. Pridėjau raumenų ir masės. Mano kūno formos pasikeitė, – sakė krepšinio aikštėje fizine jėga išsiskiriantis J.Jucikas. – Ką Dievas davė, tai davė.“
Šiauliuose buvo lyderis
Po kelerių metų Šiauliuose praėjusį sezoną jis jau buvo vienas iš komandos lyderių, per LKL pirmenybes rinkęs po 12,8 taško.
Taip jis gavo pasiūlymą žaisti „Lietuvos ryte“ ir pradėti dar aukštesnio lygio etapą karjeroje, kuri prasidėjo taip vėlai, palyginti su kitais žaidėjais.
„Kiek girdėjau, Eurelijus Žukauskas irgi į krepšinį atėjo ne iškart – būdamas gal devyniolikos nužengė iš statybų. Turbūt nesu vienintelis, kuris pradėjo vėlokai, – svarstė J.Jucikas. – Žinoma, man dar daug ko trūksta.
Reikia daugiau apgaulingų judesių, plėšrumo, aršumo aikštėje, pasitikėjimo. Jei būčiau anksčiau atėjęs į krepšinį, būčiau įgavęs tvirtesnius pamatus.
Bet aš negaliu skųstis. Viskas eina geriau, nei įsivaizdavau. Nesitikėjau taip greitai gauti pasiūlymo iš „Lietuvos ryto“.
Kai kas mano, kad nepavešiu šiuo lygiu, bet man tai geras išbandymas ir šansas įrodyti, jog skeptikai klysta.“
Krepšinį žaidžia ir brolis
Nepaisant energijos baudos aikštelėje, už aikštės ribų J.Jucikas tarp krepšininkų išsiskiria ramybe ir santūrumu.
Kai jis žaidė Šiauliuose, vienas į komandą atvykęs legionierius pripažino porą savaičių manęs, kad J.Jucikas irgi yra užsienietis – taip retai vidurio puolėjas prabildavo.
„Kai reikia, galiu pašnekėti, bet šiaip esu tylesnio, ramesnio būdo – nesu karštakošis“, – save apibūdino J.Jucikas.
Ramus ir krepšininko laisvalaikis.
Su žmona jis kartais nukeliauja į kiną, bet dažniau sėsliai leidžia vakarus namuose, taip taupydamas energiją treniruotėms.
„Jei nepailsėsiu, per kitą treniruotę galiu nespėti paskui kitus, o per kitas rungtynes negauti žaidimo minučių, – sau kartojo J.Jucikas. – Per treniruotes dirbu visa jėga.“
Laisvu metu jis dar domisi ir „Palangos“ komanda, nes joje žaidžia penkeriais metais jaunesnis brolis Matas, prieš kelias dienas kaip tik pripažintas naudingiausiu NKL savaitės krepšininku.
„Dažnai susiskambiname ar susirašome žinutėmis.
Brolis visada stebi mano žaidimą ir domisi rezultatais, todėl savaime suprantama, kad aš darau tą patį.
Niekam ne paslaptis, kad sutariame tikrai gerai“, – NKL svetainei pasakojo jaunesnysis 206 cm ūgio Jucikas.
„Jis irgi yra aukštas, turi ilgas rankas. Gerai, kad žaidžia krepšinį. Juk nesėdėsi prie stalo ir nerašysi knygų – reikia ką nors veikti, pasinaudoti savo fizinėmis savybėmis“, – atsiliepė vyresnysis Jucikas.
Permainos įpūtė ugnies „Lietuvos ryto“ ekipai
Sezono pradžia buvo sudėtinga „Lietuvos ryto“ komandai – iš pirmųjų penkių Europos taurės turnyro mačų buvo laimėtas tik vienas.
J.Jucikui atrodo, kad pernelyg ilgai nerasta bendros kalbos aikštėje: „Trūko paprastų, bet svarbių dalykų – vienas kito palaikymo, paraginimo. Bet Stambule šią savaitę viskas buvo kitaip. Žaidėme savo malonumui, be įtampos. Kiekvienas buvo už visus ir visi už vieną. Taip ir toliau turime žaisti.“
Po nesėkmingos sezono pradžios „Lietuvos ryto“ komandoje trenerį iš Argentinos Marcelo Nicolą šią savaitę pakeitė Aurimas Jasilionis. 33 metų kaunietis jau vadovavo vilniečiams Stambule ir kartu su į trenerių štabą sugrįžusiu Arvydu Gronskiu ruošia ekipą sekmadienio dvikovai su „Žalgiriu“.
„Mes pakeitėme gynybos sistemą. Nors daug naujovių nėra, permainos įžiebė ugnelę, – sakė J.Jucikas. – A.Jasilionis nėra anksčiau treniravęs vyrų komandos, bet yra šaunus žmogus ir gerai išmano mūsų žaidimo sistemas. Pasiekėme pirmąją pergalę su juo, tikiu, kad bus ir daugiau.“
Antrąją pergalę su A.Jasilioniu sostinės komanda bandys pasiekti sekmadienį prieš LKL čempionato lyderį „Žalgirį“, kuris į Vilnių atvyks po ketvirtadienį namie laimėto Eurolygos mačo (67:56) prieš Zeliona Guros „Stelmet“.
„Lietuvos ryto“ komandoje pastarąsias rungtynes dėl traumų praleidę Antanas Kavaliauskas, Artūras Gudaitis ir Deividas Gailius jau veržiasi į aikštę, bet dėl jų galimybių žaisti žodį dar turi tarti komandos gydytojai.
Nesvarstydamas, kiek žaidimo minučių jam teks sugrįžus į aikštę kitiems aukštaūgiams, J.Jucikas galvoja apie pergalę: „Žalgiris“ – mūsų pagrindinis priešas. Tai labai galinga komanda, bet mes turėsime pranašumą – į „Siemens“ areną ateis daug sirgalių, bus gera atmosfera. Užtenka, kiek galime pralaimėti „Žalgiriui“?“