Bet M.Kalnietis negirdėjo, nekreipė dėmesio į savo klaidas ir tapo laimėtų rungtynių prieš Izmyro „Karsiyaka“ didvyriu.
Pelnęs 17 taškų jis nuvedė „Žalgirį“ į pergalę ir atvėrė Kauno klubui duris į Eurolygos „Top 16“ etapą.
„Nenorėjome liūdnų Kalėdų, todėl aikštėje visi atidavėme visas jėgas. Žaidėme agresyviai. Nors klaidelių buvo, šįkart greičiau bėgome, metėme daugiau metimų. Pataikėme, nepataikėme, bet vaizdas buvo geresnis,“ – sakė „Žalgirio“ įžaidėjas.
Iki trečiadienio mačo M.Kalnietis rinko tik po 5,1 taško Eurolygoje.
Į Turkijos čempionų krepšį jis ne tik įmetė 17 taškų, bet ir atkovojo 7 kamuolius bei atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Tiesa, suklydo 6 sykius.
– Po rungtynių tikrinote telefoną – jei žiūrėjote statistiką, ten tikrai geri skaičiai. Kaip pats vertinate savo žaidimą šį vakarą? – lrytas.lt paklausė M.Kalniečio.
– Statistikos dar nežiūrėjau, bet pastaruoju metu buvau nusivylęs, kad nežaidžiu agresyviai. Kalbėjau apie tai su treneriu.
Pats jaučiau, kad tai nebuvo mano žaidimas. Todėl šįkart stengiausi dažniau lįsti į vidurį, kad galėčiau atmesti kamuolį arba atakuoti pats. Nors mano klaidų skaičius išaugo, man ir komandai taip žaisti parankiau – taip gauname geresnį rezultatą.
Todėl stengiuosi žaisti agresyviau ir kol kas tai pasiteisina.
– Ar pastaruoju metu nebuvo kritęs pasitikėjimas savo jėgomis?
– Nėra ko slėpti – tikrai buvo. Žinau, kad galiu žaisti geriau. Rungtyniavau pernelyg pasyviai ir reikėjo perlipti per save. Dabar jaučiuosi tikrai užtikrinčiau.
- Kas padėjo nepalūžti komandai po dviejų sudėtingų rungtynių?
– Labai svarbu, kad po tragiškų rungtynių Krasnodare ir su „Nevėžiu“ nei tarp žaidėjų, nei tarp trenerių, nei tarp vadovų nebuvo panikos.
Galėjome ramiai ruoštis rungtynėms, nors dažnai tokiais atvejais būna daug nervų ir piktų pokalbių. Mes ruošėmės mačui taip, lyg nieko nebūtų atsitikę. Patys supratome, kad tai yra lemiamos rungtynės ir jei pralaimėsime – bus ragas.
Malonu, kad „chebra“ buvo užsivedusi ir agresyvi. Ačiū ir žiūrovams.
Padarėme tai, ką turėjome padaryti, nors nerimo buvo. Galbūt todėl rungtynių pradžioje buvo klaidų. Bet klydome todėl, kad bandėme žaisti agresyviai ir mesti daugiau metimų. Be to, kamuolys greičiau vaikščiojo ir žaidėme greičiau.
– Šįkart žaidėte dalį mačo mažesniu penketu. Ar toks buvo planas?
– Buvome sutarę, kad nesvarbu, kas žais, svarbu, kad laimėtume ir patektume į „Top 16“. Treneris pasitikėjo tais, kuriems buvo sekminga diena.
– Ar po dviejų pralaimėjimų buvo pakeitimų, ypač puolime?
– Įvedėme kelias korekcijas puolime, kad geriau išnaudotume savo privalumus. Taip dažnai būna. Tačiau kardinaliai nieko nekeitėme.
– Ar patekus į „Top 16“ nusimetėte psichologinę naštą?
– Nusimetėme, bet norisi kažko daugiau nei „Top 16“. Tikrai neužteks to, kaip žaidžiame dabar. Todėl nuo šiandien turime gerinti savo žaidimą, o paskutinėse dvejose grupės rungtynėse kibti į gerklę ir parodyti, kad verti „Top 16“.
Jei pasitenkinsime tuo, kaip yra, bus blogai.
– Ant jūsų kojų po rungtynių daug ledo – ar sveikatos bėdų nėra?
– Esu pakankamai sveikas, negaliu skųstis. O ledas tai tiesiog ... metams bėgant taip reikia (šypsosi, – red.).