Šiauliečiai grupės varžybas pradėjo itin apmaudžia nesėkme – svečiuose 69:71 pralaimėjo Vroclavo SLĄSK (Lenkija). Antrajame ture „Šiauliai“ namuose sensacingai 72:69 palaužė vieną viso turnyro favoričių Gaziantepo „Royal Hali“ (Turkija), o trečiajame 116:80 savo arenoje sutriuškino Bratislavos „Inter“.
Lemiamas buvo ketvirtasis turas, kuriame šiauliečiai dar kartą stojo į mūšį su daugkartiniais Lenkijos čempionais. Rungtynių maratono išvarginti Gedimino Petrausko mačo pabaigoje palūžo ir pralaimėjo 80:97. Po to sekė nesėkmė Turkijoje – 71:87. Paskutiniame grupės mače „Šiauliai“ svečiuose įtikinamai 100:85 palaužė „Inter“, bet to nepakako. Mat į kitą etapą pateko tik dvi geriausios divizione trečiąsias vietas užėmusios ekipos.
Dėl paskutinio kelialapio šiauliečiai konkuravo su Sofijos „Lukoil Akademic“ (Bulgarija) ir Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija). Kelias į kitą etapą būtų atsivėręs, jei bent viena šių ekipų būtų suklupusi. Deja, abi komandos laimėjo svečiuose: bulgarai 77:72 partiesė Rišono Le Ziono „Maccabi“ (Izraelis), o Rusijos ekipa 91:87 nugalėjo Talino „Kalev“. Tad H grupėje net trys komandos surinko po 4 pergales ir išstūmė šiauliečius.
– Kaip vertinate komandos pasirodymą „FIBA Europe“ taurės turnyre? – paklausėme komandos stratego G.Petrausko.
– Vertinimas negali būti geras, nes neįvykdėme vienos iš sezono užduočių – nepatekome į kitą etapą. Juolab kad užduotis buvo pakankamai reali – negalėtume pavadinti neįmanoma misija. Manau, lemiama buvo dvikova su lenkais namuose, kai žinojome, kad pergalė bent 3 taškais atvertų kelią į kitą etapą. Tačiau mes nesugebėjome laimėti.
– Tikriausiai dabar su apmaudu prisimenate ir pirmąsias rungtynes Vroclave, kai pergalė išslydo pačioje rungtynių pabaigoje?
– Taip, lemiamos reikšmės turėjo abejos rungtynės. Galima sakyti, kad mums savotiškai kortos nesukrito. Išvykoje su SLĄSK žaidėme sezono pradžioje, kai komandai dar ypač trūko susižaidimo, emocinio stabilumo. Atsakomasis mačas irgi buvo labai nelaiku – šis mačas buvo penktasis per dešimt dienų. Todėl po tokio maratono vyrai buvo išsekę – neturėjo nei fizinių, nei emocinių jėgų. Kai palygini, kaip mes žaidėme Bratislavoje, kaip komanda buvo užsidegusi, akivaizdu, kad per atsakomąjį mačą namuose su SLĄSK mums koją kišo nuovargis.
– Paskutiniajame ture „Šiauliai“ padarė viską, bet koją pakišo rezultatai kitoje grupėje. Tikėjotės, kad taip gali nutikti?
– Pirmiausia darbą reikia padaryti patiems. Mes Bratislavoje tikrai sužaidėme geras rungtynes, pasistengėme laimėti kuo didesniu skirtumu. Tačiau to nepakako – iš Rišono Le Ziono ir Kalevo sužinojome liūdnas naujienas. Tačiau pasikartosiu, kad viską reikėjo padaryti patiems, o ne laukti malonės iš kitur. Priežastis – du pralaimėjimai lenkams.
– Kokios naudos komanda turėjo per šį turnyrą?
– Sužaidėme šešerias rungtynes su tikrai pajėgiomis komandomis. Mūsų jaunai komandai tai – neįkainojama patirtis. Visi turėjo galimybę parodyti, ką sugeba ir gali žaisdami prie galingą Turkijos ar labai stiprią Lenkijos komandą. Taip, kiek silpnesnė buvo Slovakijos ekipa, bet ji tikrai nebuvo patrankų mėsa. Tai įrodė „Inter“ pergalė prieš SLĄSK, atkakli kova su turkais.
Gaila, kad nepatekome į kitą etapą, bet sezonas dar nesibaigė. Dabar galėsime labiau susikoncentruoti į vietinius frontus. Dabar – akcentas į LKL čempionatą. Turėsime vienerias, maksimum dvejas rungtynes per savaitę, ir tai – labai sveikas skaičius.
– Kokios bėdos išryškėjo?
– Pamatėme, kad suolas yra trumpas. Tai ypač išryškėjo per abejas rungtynes su lenkais, kai reikėjo didesnės rotacijos, pagrindiniai žaidėjai pavargo. Kita vertus, bėdų turėjome visose rungtynėse, kuriose prasčiau sužaidė atsarginiai. Kai sužaisdavo suolelis, būdavo lengviau. Bet nesinori verkšlenti dėl trumpo suolelio, nes klaidų darėme ir mes, treneriai. Atsakomybė yra bendra.
– Koks būtų maloniausias atradimas?
– Tokio vieno atradimo gal nėra. Gal maloniausia buvo pergalė prieš labai galingą Gaziantepo komandą. Kažkurio vieno žaidėjo negalėčiau išskirti, nes komandą į priekį tempė visi. Vienose rungtynėse geriau sekėsi vieniems, kitose – kitiems.
– Tikriausiai neturite priekaištų auklėtiniams dėl kovingumo, kuris žavėjo sirgalius?
– Iš tikrųjų priekaištų nėra. Atkovoti kamuoliai puolant yra labai objektyvus rodiklis („Šiaulių“ komanda per rungtynes sugriebdavo po 39,5 kamuolio ir tarp 56 komandų užėmė 5 vietą. Puolime šiauliečiai atkovodavo po 15,8 kamuolio ir lygoje buvo pirmi. – Red. past.) – parodo, kaip vyrai kovėsi, kiek įdėjo jėgų. Ne viskas mums pavyko ir pavyksta, bet dėl kovingumo mes niekada neturėjome bėdų. Tikiuosi, kad ir neturėsime. Taktiškai klystame visi – tiek treneriai, tiek žaidėjai. Bet pasakyti, kad mes – ne kovotojai, negali niekas.
– Ar bus sprendžiama trumpo atsarginių suolo problema?
– Noro yra, stebime rinką.
