– Negalėjote žaisti Lietuvos rinktinėje Europos čempionate, kur komanda pateko į Rio de Žaneiro žaidynes. Ar pasinaudosite tuo bilietu į olimpiadą?, – D.Motiejūno paklausė „Lietuvos ryto“ korespondentė Vašingtone Rita Stankevičiūtė.
– Tai ne mano bilietas ir ne nuo manęs viskas priklauso. Jei domėsis ir mane kvies, tada žiūrėsime. Jei ne, juk yra tie žaidėjai, kurie tą bilietą laimėjo. Niekas nežino, kaip bus. Negaliu nuspręsti dalykų, kurie ne nuo manęs priklauso.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
– Kartą jau buvote kviečiamas ruoštis olimpinėms žaidynėms, bet po NBA naujokų biržos nutarėte nevažiuoti į Londoną. Kaip buvo priimtas tas sprendimas prieš ketverius metus?
– Pasitariau su „Rockets“, pats mačiau didesnį pliusą dirbti individualiai, nei važiuoti į olimpiadą ir sėdėti ant suoliuko.
– Ką jums reiškia olimpinės žaidynės? Ar žiūrėdavote jas vaikystėje?
– Kiekvieno sportininko svajonė yra žaisti ir laimėti olimpiadoje. Tai didžiausia garbė nuo Arvydo Sabonio laikų iki dabar – prestižiškiausias krepšinio turnyras.
Iš vaikystės 1996 metų olimpiados nelabai atsimenu. O 2000-ųjų Sidnėjų jau pamenu – su tėčiu keldavomės naktį žiūrėti varžybų.
Išskirtinį „Lietuvos ryto“ interviu su D.Motiejūnu skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ laikraštyje.