Didžiąją dali savo karjeros ispanas žaidė „Memphis Grizzlies“ komandoje, o pastaruosius septynerius metus – „Los Angeles Lakers“ klube petys į petį žaidė su legenda Kobe Bryantu.
213 cm ūgio žaidėją kalbino ESPN žurnalistai, kurie paklausė ir apie K.Bryantą: kiek kartų žurnalistai klausė jo apie žaidimą su Kobe Bryantu? „Labai daug. Klausiate, kiek kartų, įvertinant viena klausimą vienu doleriu? Tai būtų apvali sumelė. Didelė“.
– Kuo jums patinka Čikaga?, – buvo paklaustas P.Gasolis.
– Sunku išskirti, kas man patinka šiame mieste. Sakysime, man labai patinka išsiplėtojusi miesto infrastruktūra, viskas labai arti, viską gali lengvai pasiekti mašina. Visur gali nueiti – labai daug muziejų, aš labai domiuosi architektūra. Aš Čikagoje lyg ir dirbu, tačiau labai džiaugiuosi, kad mietas dirba ant manęs – sudaromos pasakiškos sąlygos būti čia.
– Joakimas Noah viename iš interviu aiškino, kad gerbia jus vien tik už tai, kad sutikote atvykti į atšiauresnio regiono komandą. Juk Los Andžele saulė, šiluma...
– Blogu oru manęs neišgąsdinsi (juokiasi). Labai paprastai ir be problemų pernešu šaltį. Man prioritetu buvo tas faktas, kad komanda gali ir nori kovoti dėl NBA aukso žiedų. Įsitikinęs, kad aš neprašoviau ir surinkti tokie žmonės, kurie tai ir padarys.
– Gal įvardintumėte tuos krepšininkus, kuriuos jūs vadintumėte pačiais talentingiausiais ir su kuriais jūs žaidėte.
– Visų pirma – Kobe Bryantas. Tai be variantų. Antrasis – Lamaras Odomas. Jei mes kalbame apskritai apie mano gyvenimo susitikimus, tai trečiasis – Juanas Carlosas Navarro. Jūs, manau galvojate, kad Lamaras Odomas šioje kompanijoje yra nereikalingas? Aš su jumis nesutinku. Jis nėra super žvaigždė, tačiau tokio unikalaus ir savito krepšininko aš nebuvau sutikęs gyvenime.
– Daugelis NBA krepšininkų ne itin mėgsta žiniasklaidą. Tačiau jūs – visada draugiškas, visada pasirengęs kalbėti, atsakyti net ir ne labai malonius klausimus. Kodėl taip yra?
– Visų pirma, aš esu sau įsikalęs į galvą, kad žurnalistai dirba darbą. Kaip ir aš – aš ir žurnalistas dirbame. Kažkuria prasme mes, krepšininkai, turime tiek daug ir dėl žurnalistų darbo rezultatų. Todėl atsakymas toks – todėl, kad tai toks pats darbas, kaip ir mano žengimas į aikštę. Reikia būti dėkingais jiems – esame vienoje ir toje pačioje valtyje.
– Tai jūsų išvada, ar kas nors jums apie tai anksčiau pasakė ir naudojatės šiuo patarimu?
– Su metais atėjo patirtis ir supratimas. Juolab, kad man tėvai įskiepijo teisingas vertybes, aš gerbiu aplinkinius. Labiausiai sunku likti ramiam, kai ateina juodasis gyvenimo ruožas, kai žurnalistai du dviguba jėga tave bando „išsiūbuoti“, klausia nemalonių klausimų. Bet ir tuo metu turi suprasti, kad tai tik dalis darbo – kaip sakoma, jokių asmeniškumų, tai tik biznis. Gaila, bet ne visi ir ne visada išlaiko šaltą protą. O gal kiti labiau jausmingi? Esu šaltų nervų žmogus ir problemų su žurnalistais man nebūna.
– Koks didžiausias skirtumas tarp Čikagos ir Los Andželo?
– Tai, žinoma, oras. Esu dėkingas visiems, kad galėjau žaisti ir Los Andžele, ir Memfyje.
– Kiek per karjerą jūsų klausė apie Kobe Bryantą? Sakysime, jei už vieną klausimą būtų duodamas doleris.
– Daug. Labai daug. Galima būtų turtus susikrauti (juokiasi).
– Iš tikrųjų? Kiek?
– Milijoną (juokiasi). Na, o jei rimtai, tai gal kokie porą tūkstančių būtų.
– Su juo žaidėte ne vienerius metus. Kuo Kobe jums įsiminė?
– Jo noras būti geriausiu iš geriausių. Todėl jis ir yra nepakartojamas. Treniruotėse Kobe dirbdavo už penkis, atiduodavo save visą, todėl nenuostabu, kad jis tapo žvaigžde. K.Bryantas yra labai pasitikintis savimi žmogus – bet tik toks krepšininkas galėjo „Lakers“ pakelti iki aukštumų.
– K.Bryantas jau pasakoja, ką veiks baigęs žaisti krepšinį NBA. O jūs jau galvojate, ką veiksite baigęs krepšininko karjerą?
– Būna, pagalvoju. Gal tapsiu mecenatu ir padėsiu realizuoti visuomeninius projektus...Bandysiu padėti žmonėms, žinoma, kiek galėsiu – juolab, aš tai galiu daryti, man leidžia mano uždirbti pinigai padėti kitiems. Nesinorėtų atitolti nuo sporto – esu įsitikinęs, kad būtent jis yra raktas į žmogiškumą ir visuomenės progresą.
– Jūsų sutartyje yra punktas, kuris teigia, kad kitąmet galite nutraukti sutartį vienašališkai. Padėkite ranką ant širdies – norite likti dar vienam sezonui Čikagoje?
– Būtinai. Bet visam yra savo laikas. Pasižiūrėsime, kaip man seksis žaisti. Reikia žiūrėti, kas bus su komanda, tuomet ir galvoti – kas bus su manimi. Dabar aš koncentruojuosi ties tuo, kad laimėčiau NBA aukso žiedą.
– Įsivaizduokite, kad turite laisva dieną ir galite daryti, ką tik norite. Ką veiktumėte?
– Būčiau su šeima. Kur ji bebūtų, vykčiau pabūti su artimaisiais. Tėvai, brolis, dabar ir dukterėčia atsirado – jų labai pasiilgstu ir būtinai važiuočiau pabūti su jais.
– Kur būtų visos jūsų šeimos susitikimo vieta?
– Jei kalbėtume apie miestą, tai tik Barselonoje. Ten aš gimiau ir užaugau. Tiek metų praleidau šiame mieste. Ten yra ir mano namas. Iš ten kilę mano visi ainiai. Daugelis draugų yra iš Katalonijos. Miestas, kuris matė mano gimimą, greičiausiai, yra nusipelnęs pamatyti ir mano mirtį.
