Lietuvis bus natūralizuotas Merilende, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“.
„JAV yra didi šalis, joje visada turi galimybę arba pasirinkimą. Manau, kad to neįmanoma perduoti“, – sakė G.Petraitis.
G.Petraitį pažįstantis Lietuvoje dirbantis teisėjas Juozas Barkauskas BNS sakė, kad stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje teisėjaujantis jo bičiulis nuolatos domisi Lietuva, dažnai į ją atvyksta.
„Jis iš tikrųjų patriotas, jis pats dažnai grįžta į Lietuvą, dažnai apie ją klausinėja įvairių dalykų“, – sakė teisėjas.
Pasak jo, G.Petraitis yra labai talentingas savo srities specialistas.
„Tai parodo net ir jo amžius, jis yra vienas jauniausių NBA teisėjų. Jis tikrai labai talentingas, siekia savo tikslo, šiuo požiūriu jis atrodo labai subrendęs“, – sakė J.Barkauskas.
„Jo galimybės yra pačios geriausios, (...) linkiu jam pasiekti aukščiausių tikslų, kuriuos jis yra užsibrėžęs“, – pridūrė jis.
1989 metais Kaune gimęs G.Petraitis į JAV išvyko dar vaikystėje, čia baigė Merilendo universitetą.
G.Petraitis sakė, kad didelę įtaką jo karjerai padarė tėvas Vidmantas, kuris pats anksčiau teisėjavo.
„Jis iš tikrųjų spaudė mane pradėti, buvo vienas iš mano mokytojų, vienas iš žmonių, su kuriais kalbuosi. Būtent jis mane į tai įtraukė“, – teigė NBA teisėjas.
Jis pasakojo, kad tėvai jam leido pačiam apsispręsti dėl Jungtinių Valstijų pilietybės. G.Petraitis galimybę siekti JAV pilietybės turėjo ir anksčiau, tačiau jos atsisakė.
„Šiuo metu aš nemanau, kad tada buvau pakankamai subrendęs nuspręsti, o mano tėvai niekada nevertė manęs elgtis vienaip ar kitaip“, – sakė G.Petraitis.
Šį sezoną G.Petraitis NBA teisėjavo 16 rungtynių. Šiuo metu jis gyvena Niujorke.
Pagal Lietuvos įstatymus įgijęs JAV pilietybę G.Petraitis gali netekti Lietuvos paso, nes Konstitucija griežtai riboja dvigubą pilietybę.
Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę, įrodžius, kad asmuo „ypač reikšmingai prisideda prie šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.
„Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos piliečiui įgijus kitos šalies pilietybę pradedama Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra. Paprastai ji baigiasi pilietybės netekimu – nebent asmuo atitinka įstatymo numatytas išimtis ir turi teisę į dvigubą pilietybę.
Be to, įsigaliojus šiandien Seimo priimtoms Pilietybės įstatymo pataisoms, ypatingų nuopelnų Lietuvai turintys piliečiai taip pat gali išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – BNS antradienį sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Prezidentės spaudos tarnyba, paklausta apie naujojo įstatymo aktualumą G.Petraičiui, teigė, kad „turint bendro pobūdžio informaciją apie asmenį, nėra galimybės tiksliai atsakyti, ar jam yra taikytinos Pilietybės įstatymo pataisos“.
„Asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę ir norėdamas išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, turės pateikti prašymą šalies prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar grąžinimo, prie kurio, be kitų įstatyme nurodytų dokumentų, turės būti pridėti dokumentai, patvirtinantys jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tokį asmens prašymą turės išnagrinėti Pilietybės reikalų komisija ir teikti siūlymus dėl pilietybės įstatymo pataisų taikymo konkrečiam asmeniui“, – informavo Prezidentūra.
