Šis rašinys – iš 2000-ųjų žurnalo „Krepšinis“
R.Kurtinaitis buvo pačiame savo karjeros zenite, ką tik iškovojęs 1988-ųjų olimpinį auksą, kai iš NBA komisaro Davido Sterno sulaukė kvietimo dalyvauti prestižiškiausios pasaulyje krepšinio lygos snaiperių konkurse. Tai buvo didelis įvykis ne tik pačiam žaidėjui, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos bei Amerikos krepšiniui. Pirmą kartą krepšininkas iš, anot amerikiečių, „didžiosios Rusijos“ atvyko į NBA asų Žvaigždžių dieną.
Hjustono sporto arenoje į R.Kurtinaičio veidą vienu metu būdavo suremta po 30 televizijos kamerų. Ne tik spaudos konferencijose, bet ir prieš pat konkursą sportininkui iš už geležinės uždangos teko atsakinėti į Amerikos žurnalistų klausimus. Tuo metu NBA jau žaidė kitas garsus Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Tačiau jis nebuvo kviečiamas dalyvauti JAV profesionalų lygos Žvaigždžių mače.
R.Kurtinaitis prisimena tuomet Hjustone patekęs į tokį dėmesio centrą, kad niekada gyvenime nėra jautęs didesnio žiniasklaidos spaudimo: „Visi neapsakomai domėjosi, kas čia bus, Kurtinaitis atvyko – tai pirmas atvejis, kai tokiame konkurse dalyvauja krepšininkas iš Sovietų Sąjungos. Kartu su amerikonais tritaškius mėtys kažkoks vaikinas iš Rusijos. Jiems tai buvo didelė naujovė“.
Žiniasklaidos dėmesys lietuvos snaiperiui padarė meškos paslaugą. „Mane paveikė tas psichologinis spaudimas. NBA varžybas buvau matęs tik per televizorių, o tritaškininkų konkurse turėjau varžytis su geriausiais lygos žaidėjais. Buvau kaip viščiukas įmestas į mėsmalę. Tikrai ne pagal savo meistriškumą sustrapaliojau“, – taip savo debiutą NBA prisimena R.Kurtinaitis.
Likus kelioms minutės iki snaiperių konkurso pradžios, davęs paskutinį tos dienos interviu, R.Kurtinaitis atsisėdo atsipūsti.
„Salėje ūžė apie 20 tūkstančių žiūrovų. Sėdžiu ant suoliuko, koją ant kojos užsikėliau, žiūriu, kad viena koja tirta. Dar niekada iki tol nebuvau patyręs tokio jausmo – man paprasčiausiai kinkos pradėjo drebėti. Nepasirengiau psichologiškai“, – prisipažino olimpinis čempionas.
Tą dieną Rimui sekėsi prastai. Iš 25 metimų, kuriuos reikėjo sumesti per minutę, jis pataikė tik devynis. Tai buvo per mažas rezultatas, kad legendinis „Žalgirio“ krepšininkas patektų į antrą NBA snaiperių konkurso ratą.
„Kaip jaučiausi, įmetęs tik devynis? – perklausė R.Kurtinaitis. – Nepatekau į antrąjį ratą, ir tiek. Kartu su manimi mėtė ir Danny Ainge'as, tuomet žaidęs Bostono komandoje. Jis irgi tik devynis metimus pataikė, o buvo laikomas vienu geriausių NBA metikų. Tai kaip jis turėjo jaustis?“ – retoriškai klausė R.Kurtinaitis.
Lietuvis iš tikrųjų stojo į nelygią kovą su NBA asais. Prie Europos krepšinio taisyklių įpratusį R.Kurtinaitį pirmiausia trikdė tai, jog NBA tritaškių linija tada buvo beveik metru toliau nuo krepšio nei Senajame žemyne: „Kai distancija ilgesnė, keičiasi metimo struktūra, reikia truputį stipriau mesti. NBA žaidėjai tai darė dešimt metų, o aš, savaitę iš tokio atstumo pamėtęs, turėjau su jais lenktyniauti. Jau vien todėl buvo nelygios sąlygos“.
Į NBA Žvaigždžių mačą Rimas nevažiavo „ant durniaus“. Gavęs netikėtą kvietimą, tuo metu „Žalgiryje“ žaidęs krepšininkas puolė treniruotis naktimis. Po dviejų kasdienių treniruočių su komanda, R.Kurtinaitis ateidavo vienuoliktą valandą vakaro į Kauno sporto halę ir, padedamas Arūno Pakulos, mėtydavo tritaškius. Europos čempionų taurės turnyrui tuomet besirengusiam krepšininkui tai buvo didelis papildomas krūvis.
Tarp savų sienų snaiperiui sekėsi. Tuščioje salėje iš 25 metimų Rimas kartais pataikydavo net 24, mažiausiai – 18 kartų. A.Pakula skaičiuodavo laiką ir metimus. Iš NBA R.Kurtinaitis buvo gavęs audiokasetę su įrašu tos muzikos, pagal kurią reikėjo mėtyti konkurse.
„Mes halėje ją pasileisdavome ir mėtydavome, – prisimena sporto vadovas. – Muzikėlė minutę skambėdavo, kad žinotum, kada pradėti ir kada laikas jau baigiasi. Tokia paprasta muzikytė buvo – pim pim pim“.
Tačiau naktinės treniruotės neišgelbėjo į NBA liūną įmesto krepšininko. Kuklūs jo pasiekti rezultatai paskendo milžiniškame profesionalų lygos statistikos vandenyne. Tas faktas, jog R.Kurtinaitis kol kas yra vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA snaiperių konkurse, svarbus tik Lietuvos krepšinio istorijai ir pačiam sportininkui.
Po pirmojo bandymo pakviesti į NBA snaiperių konkursą mėgėjų krepšininkų iš Europos, amerikiečiai žaidėjai užprotestavo tokį savo lygos vadovų akibrokštą. Esą jie, amerikiečiai, dešimt metų žaidžia, kad užsitarnautų vietą Žvaigždžių dienoje, o čia kažkoks vaikinas iš anapus vandenyno nori užimti jų vietą.
Pirmiausia ten dideli pinigai. R.Kurtinaitis prisimena, jog konkurso pirmosios vietos laimėtojas gavo 20 tūkstančių JAV dolerių. Rimas vien už dalyvavimą buvo apdovanotas daugiau nei tūkstančiu dolerių, o išlaidų neturėjo jokių:. „Mano kelionę iš Lietuvos į Ameriką apmokėjo amerikiečiai. Skridau lėktuvu super klasės salone. Hjustono oro uoste mane pasitiko žmogus, rankoje laikęs lentelę su užrašu: „Kurtinaitis“. Mūsų laukė juodas limuzinas. Organizacijos lygis buvo žiauriai aukštas“.
Į NBA snaiperiųkonkursą tais metais buvo pakviesti dar du krepšininkai iš Europos – Senajame žemyne žaidęs brazilas Oscaras Schmidtas ir vėliau autokatastrofoje žuvęs kroatas Draženas Petrovičius. Bet tuo metu vyko Europos čempionų taurės turnyras, ir šių žaidėjų klubai neišleido į JAV.
NBA snaiperių konkursas R.Kurtinaičio karjeroje nebuvo vienintelė proga įrodyti rankos taiklumą. Snaiperių snaiperio vardą krepšininkas pelnė ir žaisdamas Vokietijoje. Lietuvis keliskart dalyvavo šios šalies Žvaigždžių mačo tritaškių konkurse ir kartą tapo jo nugalėtoju.
Lietuvoje, kai dar nebuvo įkurta LKL, R.Kurtinaitis irgi dalyvavo panašiame konkurse. Tarp savo šalies snaiperių jis buvo antras.
Šis rašinys – iš 2000-ųjų žurnalo „Krepšinis“
