Maskvos CSKA (2010-2011 m.)
Maskvos CSKA per praėjusius 13 sezonų net 12 kartų pateko į Eurolygos finalo ketvertą. Tačiau vieną kartą Rusijos klubui neatsirado vietos net „Top 16“ etape.
Dėl didžiausio šiame amžiuje nuopolio CSKA sirgaliai blogu žodžiu mini trenerį Duško Vujoševičių. Buvęs Belgrado „Partizan“ pergalių kūrėjas į Maskvos komandą buvo pakviestas 2010 metų vasarą, bet su Eurolygos superžvaigždėmis J.R.Holdenu, Trajanu Langdonu, Ramūnu Šiškausku ir kitais nenuveikė nė pusės tiek, kiek padarydavo su jaunais serbų krepšininkais. D.Vujoševičiaus trijų sezonų sutartis į šiukšlių dėžę iškeliavo jau 2010 metų lapkritį.
Kai šeštajame ture CSKA patyrė penktąjį pralaimėjimą (žaidė su Milano „Emporio Armani“), klubo vadovų kantrybė trūko ir D.Vujoševičiui buvo nurodyta perduoti komandos vadžias iki tol trenerio padėjėjo pareigas ėjusiam Dmitrijui Šakulinui.
Laikinasis treneris iškovojo dvi pergales, bet išsigelbėti nepavyko. Per reguliarųjį sezoną vos triskart laimėjęs CSKA užėmė paskutinę vietą grupėje.
Stambulo „Fenerbahce“ (2009-2010 m.)
Stambulo klubai jau pusantro dešimtmečio kuria milžiniškus planus, bet tie planai sprogsta kaip muilo burbulas. Nesėkmės turkų dažniausiai tykoja „Top 16“ etape, bet 2009-2010 metų sezone Stambulo „Fenerbahce“ viltys žlugo dar anksčiau.
Bogdano Tanjevičiaus treniruojama komanda reguliariajame sezone laimėjo tik trejas iš 10 rungtynių ir užėmė paskutiniąją vietą grupėje.
O viskas prasidėjo labai gražiai – „Fenerbahce“ jau pirmajame rate iškovojo tris pergales ir jautėsi labai užtikrintai. Tačiau paskui reikalai pašlijo ir „kanarėlių“ sąskaita daugiau nebuvo papildyta nė vienu laimėjimu.
„Fenerbahce“ tarptautinį sezoną nutraukė Kauno „Žalgiris“, paskutiniajame ture įveikęs Stambulo komandą jos aikštėje 76:68.
Po šių rungtynių net keturios komandos, kurios dalijosi 3-6 vietas, surinko po tris pergales. Dėl geresnių rezultatų tarpusavio dvikovose į kitą etapą pateko „Žalgiris“ ir Zagrebo „Cibona“, o už borto liko Liono-Vilerbano ASVEL ir „Fenerbahce“.
Fiasko neatėmė darbo iš B.Tanjevičiaus, tačiau treneris pasitraukė iš pareigų 2010 metų pavasarį, kai jam buvo diagnozuotas vėžys.
Tel Avivo „Maccabi“ (2015-2016 m.)
Iki šių metų Tel Avivo „Maccabi“ net prasčiausią sezoną Eurolygos pirmajame etape laimėjo tiek pat rungtynių, kiek pralaimėjo. 2015 metų pabaigoje „geltonieji“ pasiekė dar blogesnį rezultatą ir iš svarbiausio žemyno turnyro pasitraukė per 10 mačų iškovoję vos keturias pergales.
Kad „Maccabi“ nėra pasirengęs Eurolygos mūšiams, parodė jau pirmosios rungtynės, kuriose Tel Avivo krepšininkai pralaimėjo Maskvos CSKA ekipai net 31 taško skirtumu. „Geltonieji“ neatsigavo labai ilgai ir po septintojo turo jų sąskaitoje buvo vos viena pergalė prieš autsaiderę Sasario „Banco di Sardegna“ komandą.
Lapkričio viduryje pakviestas naujas treneris Žanas Tabakas (jis pakeitė Guy Goodesą) atgaivino komandą ir reguliariojo sezono pabaigoje ji laimėjo triskart iš eilės.
Tačiau lemiamame paskutiniojo turo mače Stambulo „Darussafaka“ ekipą įveikė nepakankamai dideliu skirtumu. „Maccabi“ grupėje liko penkta ir pirmą kartą šiuolaikinės Eurolygos istorijoje neiškovojo kelialapio į „Top 16“ etapą.
Pirėjo „Olympiakos“ (2004-2005 m.)
Nė vieno šiuolaikinės Eurolygos sezono nepraleidęs Pirėjo „Olympiakos“ tik sykį nepateko į „Top 16“ etapą ir tik vieną sezoną pirmajame etape pralaimėjo daugiau rungtynių, nei laimėjo. „Olympiakos“ žemyn smigo 2004-2005 metų sezone, kuriame „raudonuosius“ treniravo Jonas Kazlauskas.
Tiesa, „Olympiakos“ ambicijos tais laikais buvo daug mažesnės negu dabar. Kita vertus, komandoje netrūko pajėgių žaidėjų, o panašios sudėties „Olympiakos“ praėjusiais sezonais be didelio vargo patekdavo į antrąjį etapą.
Tačiau 2004 metų rudenį viskas į blogąją pusę pakrypo nuo pirmųjų rungtynių, o po aštuonių turų Pirėjo komandos sąskaitoje buvo vos vienas taškas. Prieš finišą „Olympiakos“ truputį atsigavo, bet reguliariajame sezone iš 14 rungtynių laimėjo tik ketverias.
„Olympiakos“ bėdos tęsėsi ir Graikijos lygoje, kurioje vienas turtingiausių šalies klubų užėmė aštuntąją vietą. Vis dėlto nepatenkinami rezultatai neišklibino J.Kazlausko kėdės – jis liko dirbti Pirėjuje ir kitą sezoną.
Atėnų „Panathinaikos“ (2009-2010 m.)
Atėnų „Panathinaikos“ rezultatų kreivė praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje staigiai šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn. Atėnų komanda kas antrą sezoną (2007, 2009 ir 2011 m.) tapdavo Eurolygos čempione, bet tarp pergalingų turnyrų dukart nepateko į ketvirtfinalį.
Pirmasis nuopolis 2008 metais nebuvo labai skaudus, nes „Top 16“ etapo grupėje „Panathinaikos“ į priekį praleido galingus varžovus. Užtat 2010 metais, kai „žalieji“ pateko į vieną grupę su Atėnų „Marousi“ ir Belgrado „Partizan“ komandomis, niekas nė negalvojo, kad juos ištiks nesėkmė.
Ištiko. Šarūnas Jasikevičius ir jo komandos draugai „Top 16“ etape per keturis turus nelaimėjo nė karto (po sykį nusileido abiem autsaideriams ir dusyk – „Barcelona“) ir sukruto tik tada, kai viltys patekti į ketvirtfinalį jau buvo išsisklaidžiusios.
Eurolygos čempionams patyrus fiasko, prasidėjo kalbos apie trenerio Željko Obradovičiaus eros pabaigą ir planuojamą jo atleidimą. Tačiau sirgaliai surengė kelias jausmingas palaikymo akcijas, po kurių klubo savininkai, jei ir svarstė apie sutarties nutraukimą, buvo priversti tokias mintis nuvyti šalin.
Treneris liko Graikijos sostinėje, o 2011 metais su „Panathinaikos“ vėl įkopė į Eurolygos viršūnę.
Madrido „Real“ (2002-2003 m.)
Šiuo metu Eurolygos neįmanoma įsivaizduoti be A licenciją turinčio Madrido „Real“. Tačiau amžiaus pradžioje „karališkojo“ klubo reikalai klostėsi ne taip gerai, o prasčiausią 2002-2003 metų sezoną jis laimėjo 6 iš 14 pirmojo etapo rungtynių ir neiškovojo kelialapio į „Top 16“. Tai buvo vienintelis sezonas, kurio pirmajame etape „Real“ pralaimėjo daugiau rungtynių, negu laimėjo.
Iki sausio vidurio nebuvo jokių didelės bėdos požymių – po 10 turų „Real“ grupėje dalijosi antrąją vietą (grupėje žaidė aštuonios komandos, į „Top 16“ pateko penkios). Bet pirmojo etapo pabaigoje Javiero Imbrodos treniruojamas „Real“ pralaimėjo ketverias rungtynes iš eilės, tarp jų – lemiamą paskutiniojo turo mačą savo aikštėje su Liono-Vilerbano ASVEL.
Dar didesnės negandos tą sezoną „baltuosius“ užgriuvo Ispanijos lygoje. Reguliariajame sezone „Real“ užėmė tik dešimtąją vietą, nepateko į atkrintamąsias varžybas ir neteko teisės kitą sezoną žaisti Eurolygoje.
Sienos „Montepaschi“ (2005-2006 m.)
Praėjusio dešimtmečio pirmojoje pusėje Sienos „Montepaschi“ buvo Eurolygos fenomenas. Ši komanda tris sezonus iš eilės tik per plauką pateko į „Top 16“ etapą, bet 2003 ir 2004 metais jame net dukart rado siaurutę landą į finalo ketvertą (tuo metu dar nebuvo ketvirtfinalio etapo, o keturi „Top 16“ etapo grupių nugalėtojai patekdavo iškart į finalo ketvertą).
„Montepaschi“ viešpatavimo Italijos lygoje laikai irgi dar nebuvo prasidėję, todėl Sienos ekipa nebuvo laikoma Eurolygos favorite. Bet nebuvo laikoma ir autsaidere, kurios kelias turėtų baigtis pirmajame etape.
Vis dėlto 2005-2006 metų sezone Rimanto Kaukėno, Mindaugo Žukausko ir jų komandos draugų žygis buvo neilgas. Nors „Montepaschi“ jau pirmose rungtynėse išvykoje parklupdė Maskvos CSKA klubą (beje, jis tą sezoną tapo Eurolygos čempionu), vėliau Sienos ekipa patyrė septynis pralaimėjimus iš eilės, per 14 rungtynių iškovojo tik keturias pergales ir grupėje užėmė šeštąją vietą.
Tiesa, kad dar sykį prasmuktų pro rakto skylutę, „Montepaschi“ trūko labai nedaug. Paskutiniajame ture Sienos krepšininkai pirmavo prieš Stambulo „Ulker“ komandą (šios ekipos turėjo vienodai taškų ir tarpusavio mače kovojo dėl penktosios vietos), bet neišsaugojo reikiamo rezultato.
Stambulo „Efes Pilsen“ (2008-2009 m.)
Stambulo „Anadolu Efes“ per 15 sezonų į „Top 16“ etapą nepateko tik kartą. Turkų aludarių klubui, kuris tuomet dar žaidė senuoju „Efes Pilsen“ pavadinimu, labiausiai norėjosi pamiršti savo pasirodymą 2008-2009 metų sezone, kai pirmajame etape per 10 rungtynių buvo pasiektos tik keturios pergalės ir grupėje užimta paskutinė penktoji vieta.
Galingai sukomplektuota Stambulo komanda turnyrą pradėjo dviem pergalėmis, bet treneris Erginas Atamanas gerais rezultatais džiaugėsi labai trumpai. Pralaimėjimas namie vienintelį kartą į Eurolygą užklydusiai Atėnų „Panionios“ ekipai tapo nesėkmių pranašu ir „Efes Pilsen“ pradėjo greitai grimzti į dugną.
Įdomu, kad kitą sezoną „Efes Pilsen“, kurią vis dar treniravo E.Atamanas, pirmajame etape vėl laimėjo tik ketverias iš 10 rungtynių, bet tokio pat kraičio užteko, kad Stambulo krepšininkai patektų į „Top 16“ etapą.
Milano „Emporio Armani“ (2015-2016 m.)
Milano „Emporio Armani“ („Olimpia“) yra vienas labiausiai tituluotų Europos klubų, tačiau didžiausias pergales pasiekė praėjusiame amžiuje – nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečio.
Šiuolaikinėje Eurolygoje Milano klubo rezultatai daug kuklesni, bet ambicijos padidėjo, kai jis pateko į mados guru Giorgio Armani rankas.
„Emporio Armani“ gavo Eurolygos A licenciją, 2014 metais pirmą kartą iškovojo kelialapį į ketvirtfinalį ir priartėjo prie Senojo žemyno lyderių. Tačiau šį sezoną Lombardijos ekipa buvo vėl nublokšta žemyn ir nežais net „Top 16“ etape.
Šįmetė „Emporio Armani“ nesėkmė ypatinga dėl to, kad pirmą kartą Europos turnyrų istorijoje tarp 16 geriausių nėra nė vieno Italijos klubo. „Emporio Armani“ šiuo metu yra Italijos krepšinio flagmanas, todėl būtent jam turėtų būti labiausiai gėda dėl šio nuopolio.
Milaniečiams ypač apmaudu ir dėl to, kad juos už borto išmetė Zagrebo „Cedevita“ – komanda, iš kurios į „Emporio Armani“ prieš kelis mėnesius atvyko jam iškeltų užduočių neįvykdęs treneris Jasminas Repeša.
Zagrebo „Cibona“ (2010-2011 m.)
Šiuolaikinės Eurolygos laikotarpiu Zagrebo „Cibona“ jau nebuvo tokia galinga, kaip XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tačiau šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje ji vis dar buvo aiški Kroatijos krepšinio lyderė ir, nepaisant vis stiprėjusių finansinių negandų, dažniausiai patekdavo į Eurolygos „Top 16“ etapą (jame žaidė septynis kartus per 10 sezonų).
Tačiau 2010-2011 metų sezone „Cibona“ įrašė savo pavadinimą tarp prasčiausių visų laikų Eurolygos komandų. Zagrebo krepšinio simbolis pirmajame etape pralaimėjo visas 10 rungtynių (per visą šiuolaikinės Eurolygos istoriją be pergalių sezoną baigė tik keturios komandos).
Net devynis kartus „Cibona“ varžovams nusileido dviženkliu skirtumu, o viena nemaloniausių išvykų buvo į Vilnių, kur „Lietuvos rytas“ svečius iš Kroatijos sutriuškino 90:62.
Vienintelis teigiamas dalykas buvo tas, kad „Cibona“ pristatė visą būrį jaunų talentų. Aiškus komandos lyderis buvo 21 metų Bojanas Bogdanovičius, pagrindiniame penkete įsitvirtino 20-mečiai Leonas Radoševičius ir Tomislavas Zubčičius, kurie vėliau vilkėjo ir „Lietuvos ryto“ aprangą. Zagrebo ekipai tą sezoną atstovavo ir „Žalgirio“ paskolintas 20-metis Mario Delašas.
