Lietuvis vidurio puolėjas atsigavo po rankos traumos ir ketvirtadienį žengs į tą pačią areną, kur 2012-aisiais per olimpiadą sėdėjo Lietuvos rinktinės atsarginių suolo gale.
„Raptors“ ir „Magic“ rungtynės Londone bus vadinamoji išvažiuojamoji dvikova, kuria NBA stiprina savo įvaizdį ir plečia rinką Europoje.
Kalbėdamas apie savo traumą J.Valančiūnas vis pamasažuoja tą kairės rankos vietą, kur buvo lūžęs ketvirtasis delnakaulis.
„Dar jaučiu, bet nebeskauda. Viskas sugijo tvarkingai“, – patikino „Toronto Raptors“ žaidėjas.
Nuo lapkričio 20 dienos J.Valančiūno pavardė septyniolika rungtynių iš eilės buvo traumuotųjų sąraše.
Kai kuriuos savo komandos mačus jis žiūrėdavo tik per televizorių, o namų arenoje kovas stebėdavo neapsirengęs įprastų sportinių drabužių.
„Kai sėdi ant suolo vilkėdamas kostiumu, jautiesi ne savo vietoje. Visada smagu sugrįžti į aikštę“, – „Lietuvos rytui“ sakė 23 metų 213 cm ūgio lietuvis.
Dėmesį nukreipė į kojas
Kai aikštėje prieš rungtynes susikaupusi „Raptors“ komanda sustoja ratu ir sudeda į vieną kumštį į viršų iškeltas rankas, J.Valančiūno kumštis iškyla aukščiausiai. Nenuostabu, nes šio žaidėjo ištiestų rankų ilgis yra apie 230 cm – gerokai didesnis nei jo ūgis.
Savo ilgose rankose J.Valančiūnas laiko daug kozirių, bet krepšinio aikštėje daugiausia darbo tenka kojoms.
Todėl lūžus delnakauliui vienas žmogus „Raptors“ klube įžvelgė puikią galimybę padirbėti su „centro“ kojomis, kurioms nepakenktų didesnis staigumas ir greitis.
„Turime maksimaliai panaudoti savo potencialą“, – aiškino Toronto komandoje sporto mokslo direktoriumi vadinamas Alexas McKechnie, kiekvieną dieną dirbęs su J.Valančiūnu.
Šis škotas Amerikos sporto pasaulyje išgarsėjo sukūręs ypatingą kūno stiprinimo ir judesių lavinimo metodiką. Nepaprastą planą jis sudėliojo ir traumuotam lietuviui.
Nustatęs krepšininko žaidimo trūkumus A.McKechnie kiekvieną dieną treniravo J.Valančiūno reakciją ir kojų judesių staigumą.
Pavyzdžiui, aplink baudos aikštelę išdėliodavo stovus su LED šviesomis, ir krepšininkas turėdavo staigiai priliesti kiekvieną užsidegusią.
Ir taip 24 sekundes be sustojimo. Į trenerio kompiuterį automatiškai keliavo informacija, matuojanti pažangą.
Po pertraukėlės pratimas buvo kartojamas – ir taip daug kartų visas šešias savaites.
J.Valančiūnas į savo „Instagram“ paskyrą net įsidėjo vaizdo klipą, kuriame jis dėlioja kojas pirmyn atgal po ant žemės sunumeruotus kvadratus A.McKechnie be sustojimo šaukiant skaičius, ant kurių reikia stotis.
„Nerungtyniavau, tačiau tikrai jaučiu, kad dirbome“, – pasakodamas apie savo priverstinę pertrauką šyptelėjo Lietuvos krepšinio žvaigždė.
Po traumos vėl šovė aukštyn
Sugrįžęs į aikštę J.Valančiūnas iš karto ėmė rungtyniauti galingai. Per šešerias rungtynes sausio mėnesį jis žaidė vidutiniškai 27,2 minutės, rinko 12,2 taško, atkovojo 8,7 kamuolio ir blokavo 2,2 varžovų metimo.
Tokie rezultatai yra ne prastesni nei iki traumos. O potencialas jiems dar gerėti – didžiulis.
J.Valančiūno pažanga matyti kiekvieną sezoną. Tik septynioliktas marškinėlių numeris vis dar primena tą žalią, neapdorotą talentą, kuris būdamas septyniolikos (todėl ir pasirinko šį numerį) pasirašė sutartį su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu.
Dabar J.Valančiūnas – vertingiausią sutartį Lietuvos sporto istorijoje pasirašęs krepšininkas.
Per ateinančius ketverius metus Toronte jam į sąskaitą įkris 64 milijonai JAV dolerių.
Tai yra gerokai daugiau, nei Darius Songaila ir Linas Kleiza kartu sudėjus uždirbo per visus jų metus NBA lygoje.
B.Obamos rūmuose nesutiko
J.Valančiūnas puikiai supranta, kad gyvena svajonėje. Dega noru žaisti ir žaisti kuo geriau. Ir niekada nesiskundžia dėl ilgo NBA sezono ar varginančių kelionių.
Atvirkščiai, skrydis į Londoną vidury sezono J.Valančiūnui atrodo smagus.
O atvykęs žaisti rungtynių su „Washington Wizards“ į JAV sostinę praėjusį savaitgalį lietuvis mielai paturistavo ir laisvą dieną aplankė Baltuosius rūmus, nes „Raptors“ klubas surengė komandai privačią ekskursiją.
Tiktai JAV prezidento Baracko Obamos žaidėjai nesutiko.
„Kažkur pasislėpęs buvo“, – po pergalės Vašingtone kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ juokėsi J.Valančiūnas.
Kol kas žaidžia su įtvaru
– Jonai, ar jau jaučiatės visiškai atsigavęs po traumos?
– Dar ir dabar nesijaučiu šimtu procentų. Nelengva grįžti po pusantro mėnesio. Treniravausi, bet su komanda nedirbau, krepšinis nuo manęs atitolo. Varžybų formos neįmanoma pasiekti vien bėgiojant aikštėje ar ant bėgimo takelio. Dar reikia įsivažiuoti.
– Rungtyniaujate sutvarstyta ranka. Ar ilgam?
– Tai dėl viso pikto, nes žaisdamas dažnai ją susimuši, užkabini. Bet tai tik dar kelioms rungtynėms.
– Kur keliaus įtvaras su Kobe Bryanto parašu ir atsiprašymu dėl sulaužyto delnakaulio?
– Jį pasiliksiu sau. Vis dėlto tai paskutinis Kobe sezonas NBA. Bus ką prisiminti, kad jis dėl traumos kaltas.
Mūsų komandos sporto mokslo direktorius palaiko labai gerus santykius su Kobe, nes dvylika metų dirbo Los Andžele. Jis kažką užsiminė, ir Kobe pasirašė.
Dietos nepaisė per Kalėdas
– Būtent su A.McKechnie praleidote daugiausia laiko per tą pusantro mėnesio be krepšinio? Jis pasistengė, kad kiek įmanoma būtų gerinamas jūsų kojų greitis, judesiai ir reakcija.
– Taip, jis komandoje tas, kuris padeda atsigauti po traumų ir užtikrina, kad forma neprastėtų.
Nebuvo taip, kad gulėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių. Norėjosi lavinti greitį ir vikrumą, kad būčiau greitesnis žaisdamas du prieš du, padėdamas komandos draugams, išeidamas iš baudos aikštelės.
Kojomis dirbau nemažai. Pavyzdžiui, prie sienos priklijuoja lemputes, ir turi pristatomu žingsniu judėti, kad paliestum užsidegusią. Tada kita įsijungia, ir turi staigiai sureaguoti. Treniravausi ir dirbau daugiau, nei dabar treniruojamės žaisdami.
– Teko ir dietos laikytis?
– Kai nerungtyniauji, mažiau judi, o valgai tą patį, svorio automatiškai priauga.
Po septintos valandos vakaro turėjau nieko sunkaus nevalgyti, vakarienė visada turėjo būti lengva. Tik per Kalėdas dietą sulaužiau. (Juokiasi.)
– Viename interviu prieš penkerius metus, kai jums buvo aštuoniolika ir svėrėte vos 107 kilogramus, sakėte, kad optimalus svoris būtų 130 kilogramų. Dabar gal jau taip neatrodo?
– Ne. Sveriu 120 kilogramų, ir viskas labai gerai.
Mokėsi stebėdamas iš šalies
– Sėdėdamas ant suolo krepšinį stebėjote kitomis akimis nei žaisdamas. Ką pamatėte?
– Žiūrėjau, ką aikštėje daro kiti žaidėjai, ir įsivaizdavau save atliekantį tą vaidmenį. Ką ir kaip reikėtų daryti geriau, kad labiau padėčiau komandai. Ypač ginantis – kaip užkamšyti skyles, kaip būti inkaru, kuris pabaigoje viską išvalo ir blokuoja.
Apie tai ir su treneriais kalbėjome, žiūrėjome vaizdo įrašus.
– Tą pusantro mėnesio pagrindinio „centro“ vietą užėmė puolėjas iš Kongo Bismackas Biyombo, gavęs progą iššauti. Nebijojote prarasti savo vietos starto penkete?
– Tikrai ne. Jis labai neblogas žaidėjas, energingas, labiau tinkamas gynybai – gerai blokuoja metimus, viską cementuoja ir gerai kovoja dėl kamuolių. Iš jo yra ko pasimokyti.
– Dabar laukia rungtynės Londone. Kaip skrydis per penkias laiko juostas vidury sezono paveikia krepšininko ritmą?
– Turėsime tris dienas prisitaikyti, todėl viskas bus gerai. Londone gyvena nemažai lietuvių, tikėkimės, kad ateis. Atvažiuos ir mano šeima. Bus proga pasimatyti.
Žaidžia ir kūnu, ir galva
– Į Londono „O2“ areną grįžtate kaip „Raptors“ starto penketo žaidėjas, o prieš ketverius metus šioje salėje sėdėjote Lietuvos rinktinės atsarginių suolo gale per olimpines žaidynes. Jeigu palygintumėte tą Joną ir dabartinį, kokie didžiausi pokyčiai?
– Krepšinis padėjo man subręsti ir pasikeisti kaip žaidėjui. Kai esi jaunas, atrodo, kad viską gali, kad viską padarysi vien su energija, bėgdamas, mesdamas.
Dabar jau suprantu, kad labai daug kur reikia ir galvą įjungti.
Deriniai, kiekvienos situacijos skaitymas, kaip pasielgti ginantis ir puolant, – tai ateina su metais.
– NBA rungtyniaujate jau ketvirtą sezoną ir, atrodo, kaip senbuvis nebebijote pasiginčyti net su teisėjais. Rungtynėse su „Milwaukee Bucks“ per visą Toronto areną buvo girdėti, kaip teisėjui sakėte: „Nustok mane žudyti, žmogau.“ Ar jau labiau jūsų paiso?
– Senbuvis tikrai nesu, bet darau viską, kad komandai būtų geriau. Teisėjai vieną dieną vienaip švilpia, o kitą kitaip. Jie žmonės, daro klaidų. Kaip ir aš klystu. Tai yra žaidimo dalis.
– Po tiek metų ir „Raptors“ galėtų jus daugiau maitinti kamuoliais, bet dažnai atrodo, kad taškus susirenkate tik savo juodu darbu, atsikovodamas kamuolį, atsitverdamas, susikurdamas progą. Ar nepikta?
– Kompromituojantis klausimas... (Šypsosi.)
Tiesiog žaidėjai turi savo vaidmenis, o mano užduotis yra būti aktyviam, statyti užtvaras, kovoti dėl kamuolių. Vieną dieną pavyksta geriau, kitą – blogiau.
Žvaigždžių mačas – svajonė
– Kaip ir pernai, „Raptors“ NBA čempionate žengia aukštai, todėl sirgaliai kalba ne tik apie atkrintamąsias varžybas, bet ir apie konferencijos, o gal net lygos finalą.
– Dabar sezono vidurys, todėl anksti galvoti apie atkrintamąsias varžybas ar finalą. Dar turime reguliariajame sezone sužaisti tiek pat rungtynių, kiek sužaidėme.
Laukia ilgas kelias ir turime susikoncentruoti.
– NBA Visų žvaigždžių rungtynės pirmą kartą vyks Toronte. Ar norėtųsi patekti į Rytų rinktinę? Dalį komandos renka ne sirgaliai, o treneriai, ir jie neretai paiso, kur mačas vyksta.
– Visi tikisi patekti į Visų žvaigždžių mačą. Kol kas niekas neaišku. Žiūrėsime.
– Būna ir tokių žaidėjų, kurie mieliau tą savaitgalį panaudoja poilsiui. Jums gal norėtųsi daugiau laiko praleisti su sūneliu?
– Viską galima suderinti: ir sūnų matyti, ir žaisti. Jis jau ir mano rungtynėse yra buvęs.
Turime garsą blokuojančias ausines, todėl salėje jautėsi puikiai.
Būti rinktinėje – smagu
– Jei NBA „Raptors“ eis toli, vėluosite į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą, kai ji pradės ruoštis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Ką manote apie tokią situaciją?
– Žiūrėsime, kaip bus. Man garbė žaisti su užrašu „Lietuva“. Apie tai svajojau nuo mažų dienų.
– Taigi nėra abejonių, kad į rinktinę atvažiuosite?
– Jeigu tik sveikata leis, nebus traumų ir būsiu reikalingas, tikrai žaisiu rinktinėje. Bus smagu.
J.Valančiūno pavardė – sąrašo pradžioje
* Lietuvos kariuomenės naujokų biržoje J.Valančiūnas sulaukė kvietimo ne ką mažesniu numeriu nei NBA. Taip vakar juokavo krepšinio aistruoliai pamatę „Raptors“ vidurio puolėjo pavardę Krašto apsaugos ministerijos paskelbtuose šauktinių sąrašuose.
* Utenoje registruotas J.Valančiūnas įrašytas 32-uoju Panevėžio apskrities šauktinių sąraše. 2011 metais NBA naujokų biržoje jis buvo pakviestas 5-uoju.
* Krašto apsaugos ministro įsakymas numato galimybę atidėti tarnybą kariuomenėje Lietuvą garsinantiems sportininkams, menininkams ir mokslininkams. „Ministro įsakymas galioja – jis turi pateikti prašymą dėl atidėjimo. Bet gal jis nori tarnauti – mes už jį neatsakysime“, – BNS sakė Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Žygimantas Adamonis.
* Kvietimo sulaukė ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipoje rungtyniaujantis gynėjas Dovydas Redikas (Vilniaus apskrities sąraše – 5760-as), Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjas Gediminas Orelikas (tarp Šiaulių regiono kandidatų – 2671-as).
* Praėjusiais metais šauktinių sąraše buvo krepšininkai Tautvydas Sabonis, Evaldas Kairys, Jokūbas Gintvainis, Mantas Kazonas, Paulius Dambrauskas, Marius Grigonis, Domantas Šeškus, Saulius Kulvietis, bet nė vienas iš jų neiškeliavo tarnauti.