Šaras ir Kurtis: naujokas ir ministras žaidė vienoje komandoje

Du buvę komandos draugai Šarūnas Jasikevičius ir Rimas Kurtinaitis šį vakarą bandys pergudrauti vienas kitą Maskvoje, kur susitiks jų vadovaujami Kauno „Žalgirio“ ir „Chimki“ ekipų krepšininkai.

Eurolygos rungtynėse penktadienį Rusijos sostinėje netrūks gerų krepšininkų, bet ryškiausios asmenybės diriguos žaidimui stovėdamos šalia aikštės.

Kauno „Žalgirio“ treneriu prieš tris savaites tapęs Š.Jasikevičius ir jau beveik ketverius metus „Chimki“ vadovaujantis R.Kurtinaitis susitiks sporto rūmuose „Krylatskojė“ ir turės progą prisiminti senus laikus – 1998–1999 m. sezoną, kai žaidė toje pačioje komandoje.

Per pirmąjį profesionalo sezoną Š.Jasikevičius Vilniaus „Lietuvos ryte“ į porą gavo neįprastą komandos draugą.

„Kai atvažiavau į Vilnių, klubas dar tik kūrėsi. Viskas buvo nauja, žmonės nepatyrę, ko nors vis trūko, o emocijų užteko, – dokumentiniame filme „Skrydis“ pasakojo Š.Jasikevičius. – „Lietuvos ryto“ pasiūlymas buvo vienas iš geresnių. Grįžus iš NCAA man norėjosi žaisti daug, norėjosi kovoti dėl Europos taurės. Žinojau, kad čia gausiu galimybę atsiskleisti ir tobulėti.

Mačiau, kad Vilniuje auga klubas, kuris turės daug ambicijų. Norėjau būti jo dalimi. Smagu buvo vienoje komandoje žaisti su Rimu Kurtinaičiu. Jis tada dar buvo sporto ministras.“

Šiais laikais tai būtų sunkiai įsivaizduojama, bet dirbdamas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi 1997–2001 metais R.Kurtinaitis sugebėjo derinti aukštas pareigas su profesionaliu krepšiniu.

1997–1998 m. Kauno „Atlete“ jam tai daryti sekėsi prasčiau, nes kartais į rungtynes atvykdavo savaitę nesitreniravęs su komanda, bet 1998 metų vasarą sostinėje R.Kurtinaitis mielai atsiliepė į „Lietuvos ryto“ pasiūlymą.

Jis pasižadėjo negerti visą sezoną nė lašo alkoholio ir dažniau treniruotis, nors galimybę žaisti Vilniuje priėmė ne dėl pinigų.

„Dar norisi palakstyti. Ankstesniais laikais man krepšinis būdavo darbas, o dabar pusiau poilsis. Sportuojant pailsi galva“, – tuomet paaiškino R.Kurtinaitis.

Jis daugmaž suderino kabinetinio darbo ir krepšinio grafikus, nes rungtynės vykdavo vakarais, o kai savaitės viduryje reikėdavo išskristi į R.Saportos taurės turnyro rungtynes, pasiimdavo atostogų.

R.Kurtinaitis buvo taip suplanavęs, kad per metus vietoj keturių savaičių ilsėsis dvi.

Tą sezoną 22 metų Š.Jasikevičius ir 38-erių R.Kurtinaitis neblogai papildė vienas kitą aikštėje.

„Š.Jasikevičius buvo kaip tik sugrįžęs iš Amerikos, – prisimena R.Kurtinaitis. – Jaska, kaip ir visi „amerikonai“, žaidė savo malonumui.

Gal mažiau žaidė partneriams, nes buvo labiau individualaus stiliaus žaidėjas.“

„Lietuvos rytas“ pasiekė R.Saportos taurės atkrintamąsias varžybas. Š.Jasikevičius buvo tarp dažniausiai, o R.Kurtinaitis – tarp taikliausiai (55,9 proc.) tritaškius metančių turnyro žaidėjų.

KKSD generalinis direktorius „Lietuvos rytui“ padėjo kelis mėnesius – paskui jam buvo atlikta artroskopinė kelio sąnario operacija.

„Pastaruoju metu jau žaidžiau autopilotu – kelis beveik nesilankstė, kamuolį nuo grindų turėdavo paimti jaunesni žaidėjai. Pats kojinę vos užsimaudavau“, – aiškino R.Kurtinaitis, netrukus atsisveikinęs su atsinaujinti panorusiu Vilniaus klubu.

Be labiausiai patyrusio žaidėjo likęs „Lietuvos rytas“ kovas R.Saportos taurės turnyre baigė aštuntfinalyje, užėmė antrąją vietą LKL pirmenybėse, o R.Kurtinaitį tą sezoną dar buvo įregistravusi Marijampolės „Kraitenė“. Tiesa, Suvalkijos klube sporto ministras nepasirodė.

„Jeigu būčiau žaidęs „Kraitenėje“, tai tik per rungtynes su „Žalgiriu“ – kad laimėtume. Deja, pavėlavau į varžybas“, – juokavo R.Kurtinaitis.

Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas KKSD vadovavo iki 2001 metų – pasitraukė po politinių kivirčų su visuomeninių sporto organizacijų vadovais, tarp jų Vytu Nėniumi, kuris galiausiai užėmė R.Kurtinaičio vietą departamento vadovo poste.

R.Kurtinaitis iškeliavo į Ukrainos klubą „Kyiv“ ir būdamas klubo viceprezidentas dar sykį neatsilaikė pagundai sužaisti keleriose oficialiose rungtynėse.

R.Kurtinaičio vingiuotas trenerio karjeros kelias sukosi per Azerbaidžaną, Rusiją Lenkiją, Vilniaus „Sakalų“, „Lietuvos ryto“, Rygos VEF komandas.

55 metų kaunietis dabar vadovauja vienam turtingiausių Eurolygos klubų ir turi geresnių ginklų kovojant su „Žalgiriu“, kuriame pats yra rungtyniavęs devynerius metus.

„Chimki“ žaidžia komandinį krepšinį, bet jis labiau paremtas asmeniniu žaidėjų meistriškumu.

„Žalgiris“ neturi tiek talento, nors ir įdeda labai daug pastangų“, – apie būsimą tautiečių vadovaujamų komandų kovą kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, irgi trumpai žaidęs „Lietuvos ryte“ prieš 18 metų kartu su R.Kurtinaičiu ir Š.Jasikevičiumi.

Praėjusią savaitę „Žalgiris“ namų arenoje puikiu stiliumi nokautavo Pirėjo „Olympiakos“ ir iškovojo pirmąją pergalę Eurolygos „Top 16“ varžybose.

Iš šalies stebėdamas rungtynes K.Kemzūra pastebėjo, kad Kauno komandos žaidimas tapo greitesnis ir intensyvesnis Š.Jasikevičiui peršokus nuo asistento į pagrindinio trenerio kėdę.

„Prie senų derinių prisidėjo keli nauji. Regis, Š.Jasikevičius reikalauja, kad deriniai būtų greičiau atlikti, kad žaidėjai dažniau pasinaudotų proga surengti greitą puolimą.

Atsirado daugiau laisvės – greitos atakos dabar skatinamos, – pažymėjo K.Kemzūra. – Per pirmąsias rungtynes vadovaujant Š.Jasikevičiui „Žalgiris“ prastai gynėsi, bet mače su „Olympiakos“ sugrįžo sparta ir kibumas.

Šiek tiek kita tvarka ir keičiami žaidėjai.“

„Žalgiryje“ bus dar daugiau permainų, nes šį vakarą Kauno klubas žais pirmą Eurolygos mačą be Manto Kalniečio, kurį už išpirką išleido į Milano „Emporio Armani“ klubą.

„LKL rungtynėse „Žalgiris“ nepajuto M.Kalniečio išvykimo, – teigė K.Kemzūra. – Kartais taip būna, kad lyderio ar svarbaus žaidėjo praradimas prideda daugiau pasitikėjimo kitam krepšininkui, kuris gauna daugiau žaidimo laiko.

Lukas Lekavičius dažniausiai keisdavo Mantą, bet dabar jam teks daugiau atsakomybės, o tokiais atvejais žaidėjas gali atsiskleisti naujai.

„Žalgiris“ jau turėjo kelias repeticijas. Ir Olivier Hanlanas šioje pozicijoje gali pasirodyti gerai, ir Renaldas Seibutis, užpernai rinktinėje rungtyniavęs kaip įžaidėjas.

Šiais laikais pozicijos dažnai susipina, ypač aukščiausio lygio krepšinyje. Štai „Chimki“ ir Aleksejus Švedas, ir Tyrese’as Rice’as, ir Petteris Kopponenas gali rungtyniauti kaip įžaidėjai, o kartais visi trys žaidžia kartu.

Kuo daugiau aikštėje turi kūrybingų žaidėjų, tuo geriau.“

K.Kemzūra, kuris yra treniravęs „Chimki“ ekipą 2007–2009 m., pabrėžė, jog Kauno klubas turės ieškoti rizikingų ir drąsių sprendimų, kad pateiktų staigmeną ir nugalėtų F grupėje pirmąją vietą užimančius R.Kurtinaičio auklėtinius.

Jie yra laimėję visus tris „Top 16“ namų mačus, kuriuos žaidžia ne savo rajono 3,5 tūkst. vietų arenoje, bet „Krylatskoje“ salėje, kurioje telpa 5 tūkst. žiūrovų.

„Šiuo metu „Chimki“ yra viena stabiliausių Eurolygos komandų. Žaidėjai gerai juda be kamuolio, greitai atakuoja ir susirenka lengvų taškų, – pastebėjo K.Kemzūra. – „Žalgiris“ neturi tokio lygio žaidėjų kaip A.Švedas ar T.Rice’as.

Todėl pirmiausia, matyt, reikėtų skirti dėmesio lyderiams. Kita vertus, „Chimki“ klube ne tik jie, bet ir Sergejus Monia gali prišaudyti tritaškių.

„Žalgiris“ tikriausiai turės rizikuoti ir sudėti savus akcentus žaidimo plane – panašiai kaip rungtynėse su „Olympiakos“, kai žalgiriečiai suvaržė Vassilį Spanoulį, spėjo prie dar kelių varžovų ir paliko erdvės mažiau pavojingiems krepšininkams.

Kai planas buvo įvykdytas gerai, rezultatas – puikus.“

Nacionalinė, regioninė lyga

Lietuvos lygoje užima 1-ąją vietą (20 ir 2). Sekmadienį namie nugalėjo Alytaus „Dzūkiją“ 101:62 (B.Motumas 25, R.Seibutis 14), pirmadienį išvykoje – Kėdainių „Nevėžį“ 98:54 (B.Motumas 24, P.Jankūnas 14).

Lyderiai: B.Motumas – 10,6 tšk., I.Vougioukas – 10,5 tšk., P.Jankūnas – 10,3 tšk., E.Ulanovas – 9,4 tšk., O.Hanlanas – 8,4 tšk., M.Pocius – 8,1 tšk.

Jungtinėje lygoje užima 3-iąją vietą (13 ir 3). Pirmadienį namuose nugalėjo Loimos „Bisons“ 113:83 (Z.Dragičius 23, J.Boone’as ir S.Monia po 15) ir pasiekė aštuntąją pergalę iš eilės.

Lyderiai: A.Švedas – 16,6 tšk., 4,6 rez. perd., T.Rice’as – 15,5 tšk., 6,8 rez. perd., P.Koponenas – 13,1 tšk., J.Augustine’as – 10,8 tšk., 5,6 atk. kam., M.Todorovičius – 8,1 tšk.

Pirmojo etapo C grupėje užėmė 4-ąją vietą (5 ir 5). „Top 16“ etapo F grupėje užima 8-ąją vietą (1 ir 3). Praėjusiame ture namie nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ 75:55 (P.Jankūnas 18, I.Vougioukas 13, R.Seibutis ir E.Ulanovas po 11).

Lyderiai: P.Jankūnas – 11,8 tšk., 5,7 atk. kam. (17 v.), 4,1 išpr. praž., I.Vougioukas – 11,3 tšk., O.Hanlanas – 9,9 tšk., B.Motumas – 8 tšk., R.Seibutis – 7,7 tšk.

Pirmojo etapo A grupėje užėmė 2-ąją vietą (5 ir 5). „Top 16“ etapo F grupėje užima 1-ąją vietą (3 ir 1). Praėjusiame ture namie nugalėjo Bambergo „Brose“ 78:61 (A.Švedas 22, P.Koponenas 11, T.Rice’as 9).

Lyderiai: A.Švedas – 17,4 tšk. (1 v.), 3,9 rez. perd., 4,6 išpr. praž. (7 v.), T.Rice’as – 12,1 tšk., 4,9 rez. perd. (11 v.), J.Augustine’as – 9,9 tšk., 6,9 atk. kam. (6 v.), 1,1 bl. (8 v.), Z.Dragičius – 7,6 tšk., P.Koponenas – 7 tšk.

Eurolygoje žaidžia 16-ąjį sezoną. Laimėjo 107 iš 278 rungtynių. „Top 16“ žaidžia 12-ąjį kartą, bet nė sykio iš „Top 16“ nepateko į kitą etapą.

Eurolygoje žaidžia 4-ąjį sezoną. Laimėjo 34 iš 64 rungtynių. „Top 16“ žaidžia trečią kartą, bet nė karto nepateko į ketvirtfinalį.

Eurolygoje šios komandos susitiko tik 2010–2011 m. sezoną. „Top 16“ etape „Žalgiris“ laimėjo namie 73:65, bet pralaimėjo svečiuose 89:93. Jungtinėje lygoje „Žalgiris“ laimėjo 3 iš 5 rungtynių. Abiejuose turnyruose komandos visada laimėdavo namie.

Sausį laimėjo 6 iš 9 rungtynių (Eurolygoje – 1 iš 3, Lietuvos lygoje – 5 iš 6). Visus tris pralaimėjimus šiais metais patyrė išvykose.

Sausį laimėjo 5 iš 6 rungtynių (Eurolygoje – 2 iš 3, Jungtinėje lygoje – 3 iš 3). Vienintelį pralaimėjimą patyrė per rungtynes svečiuose su „Barcelona“.