Kai 2011 metais Marko grįžo į Kauno komandą, pirmose rungtynėse Taline (Jungtinėje lygoje) gerbėjai jį pasitiko plakatais „Herojau, sveikas sugrįžęs“ (Welcome, heroe).
Dar po dvejų metų istorija pasikartojo. „Žalgiriui“ trūko pinigų – M.Popovičius paliko komandą. Šįkart turbūt visam laikui.
Po „Žalgirio“ M.Popovičiaus karjera pakrypo į rusų „Chimki“, o prieš šio sezono pradžią į Ispanijos Fuenlabrados miestą.
„Montakit“, prieš prasidedant 2015–2016 m. čempionatui, specialistų buvo vadinama viena realesnių pretendenčių kovoti dėl išlikimo lygoje „Endesa“, tačiau pati komanda spjovė į tokius specialistų vertinimus ir dar prieš savaitę iškovojo vietą Karaliaus taurės turnyre, o po dar vienos pergalės pakilo į šeštą vietą stipriausioje Europos krepšinio lygoje.
„Viskas paprasta. Esame būrys šaunių vyrukų, kurie sunkiai dirba aikštelėje ir yra puikūs draugai už jos ribų. Mes puikiai suprantame, kad nesame komanda, kuri būtinai turi laimėti titulą, tačiau mes esame komanda, kuri privers mus gerbti“, – pasakojo „Montavit“ veteranas M.Popovičius.
Kroatui šiame sezone prireikė laiko įsibėgėti. Per pirmas penkerias rungtynes jis nė karto neįžengė į dviženklę pelnytų taškų zoną, tačiau per pastarąsias penkerias jo taškų vidurkis siekia net 21. Pasirodymas (30 naudingumo balų) aštuonioliktojo turo rungtynėse su San Sebastiano ekipa jam garantavo geriausio turo žaidėjo titulą.
„Iki Naujųjų ieškojau geros formos, iškart po Naujųjų atradau. (Šypsosi.) Paprasčiausiai visa komanda pagerino žaidimą, tad buvo nesunku prisitaikyti. Pagaliau aš vėl galiu mėgautis žaidimu, ypač po to, kai praėjusį vasarį turėjau rimtų kelio problemų.
Jeigu kalbame apie naudingiausiojo apdovanojimą, tokie dalykai visada smagūs, tačiau iš esmės jie nieko nereiškia. Tarkim, kai žaidėme su Mursijos miesto komanda, pelniau 33 taškus, tačiau mes pralaimėjome. Tai kas iš tų mano taškų?“ – retoriškai klausė kroatas.
Pergalių serija ir paties M.Popovičiaus taiklus tritaškis paskutinę sekundę rungtynėse su „Zaragoza“ Fuenlabrados komandai dovanojo kelialapį į prestižinį Karaliaus taurės turnyrą. Tas Popo tritaškis varžytis dėl taurės atėmė galimybę iš Mindaugo Kuzminsko ir Malagos „Unicajos“.
„Tiesą sakant, prieš sezoną apie tai net negalvojome, likus dviem turams iki tarpinio finišo irgi buvome toli nuo realybės, tačiau tada namie nugalėjome „Real“, išvykoje „Zaragoza“ ir keliaujame į La Korunją (šiame Ispanijos mieste vasario 18–21 vyks Karaliaus taurės turnyras).
Per karjerą M.Popovičius atstovavo penkių šalių klubams. Anksčiau visada pabrėždavęs, kad Kaunas buvo ypatinga vieta jo karjeroje, net ir po ne itin draugiško paskutinio atsisveikinimo krepšininkas savo žodžių neatsiima.
„Be jokios abejonės, iš Lietuvos aš išsivežiau pačius gražiausius atsiminimus ir vis dar didžiuojuosi, kad per karjerą teko žaisti „Žalgiryje“. To palaikymo, kurį gavau ten, pamiršti tiesiog neįmanoma“, – kauniečių sirgalius gyrė Popas.
