„Tai buvo prieš trejus metus. Jonas Kazlauskas neturėjo darbo, o aš Arvydui Saboniui pasakiau, kad nekelsiu savo kandidatūros į šalies rinktinės trenerio postą. Darbas atiteko J.Kazlauskui, o tada A.Sabonis pasiūlė treniruoti jaunimą ir sukurti krepšinio piramidę.
Tada jam atsakiau, kad man dirbti be atostogų per sunku“, – prisiminė 55-erių R.Kurtinaitis.
„Visas mano gyvenimas taip susidėliojo, kad sezono metu žaisdavau klube, o vėliau atstovaudavau rinktinėms. Iš pradžių SSRS, vėliau Lietuvos. Kai tapau treneriu, kelias vasaras dirbau su Lietuvos jaunimu, Azerbaidžano krepšinio rinktine.
Ir tik pastaruosius dvejus metus vasarą du mėnesius ilsiuosi. Koks tai malonumas! Galiu ramiai žiūrėti Europos krepšinio čempionatą ar olimpines žaidynes. Galiu išgerti alaus, išvykti į žvejybą ar su draugais išsikepti šašlykų“, – atostogų pliusus vardijo R.Kurtinaitis.
Jis neseniai buvo minimas ir kaip pagrindinis kandidatas treniruoti Rusijos rinktinę, bet šios galimybės taip pat atsisakė, spendimą motyvuodamas noru vasarą ilsėtis.
Lietuvis taip pat papasakojo, kad anksčiau negalėjo užmigti po įtemptų ir nesėkmingai pasibaigusių rungtynių, o dabar neužmiega ir po pergalių. R.Kurtinaitis turi savų vaistų.
„Anksčiau negalėjau užmigti, kai pralaimėdavome 1–2 taškais. Galvodavau, kaip arti buvome pergalės ir ką reikėjo daryti kitaip.
Geriau jau pralaimėti dvidešimt taškų ir ramiai išsimiegoti. O dabar negaliu užmigti ir po pergalių. Tai visų trenerių bėda. Tų, kurie visiškai atsiduoda darbui.
Apie krepšinį galvoji nuolat, tačiau profesionalai turi turėti vaistų. Tam yra meditacija, joga. Aš neturiu laiko užsiimti joga.
Todėl pastaruoju metu ir atsisakau treniruoti rinktines. Per sezoną taip pavargstu, kad vasarą man reikia poilsio, jog atsigaučiau“, – pripažino R.Kurtinaitis.