Tik „Chimki“ žengia viršūnėje, o „Žalgiris“ – F grupės dugne. Praėjusią savaitę „Chimki“ Maskvoje 111:80 įveikė „Žalgirį“, o R.Kurtinaitis šventė pergalę prieš gimtojo miesto komandą.
Nors 55-erių treneris yra gerbiamas ir laimingas Maskvoje, jis neatmeta galimybės vieną dieną treniruoti „Žalgirio“. Apie tai jis kalbėjosi su „Sovsport.ru“ naujienų portalu.
Susiję straipsniai
– Treniravote jau dešimt komandų. Kodėl šiame sąraše nėra „Žalgirio“?, – „Sovsport.ru“ paklausė R.Kurtinaičio.
– Kai jaunystėje žaidžiau „Žalgirio“ dubleriuose, patekau į SSRS jaunimo rinktinę. Tada jau tikrai tikėjausi, kad mane paims į „Žalgirio“ komandą. Bet treneris Vladas Garastas nusprendė kitaip ir atsivežė krepšininkų iš gimtųjų Biržų.
– Ir nuėjote ilgą kelią, kad atsidurtumėte savo miesto komandoje..
– Prastai mokiausi institute, nelankiau paskaitų ir mane išmetė. Tada atsidūriau Rygoje, kur žadžiau SKA komandoje. Mane pastebėjo CSKA, o iš čia jau patekau į „Žalgirį“. Ir dabar noriu padėkoti V.Garastui, kad jis mane nepakvietė tada. Iš CSKA į „Žalgirį“ atėjau jau subrendęs. O tie, kuriuos tada pasirinko V.Garastas, taip ir liko sėdėti ant suolo.
– O kalbant apie trenerio karjerą?
– Situacija panaši. Kažkada sakiau, kad esu pasirengęs „Žalgirį“ treniruoti nemokamai. Kai buvau sporto ministras, komanda išgyveno sunkius laikus. Mačiau, kodėl taip yra – pinigai buvo naudojami netinkamai. Kažkada žurnalistas manęs paklausė, kaip „Žalgiriui“ reikia išbristi iš krizės. Atsakiau, kad reikia keisti valdytojus. Tada „Žalgiris“ manimi nusivylė.
Dabar klubą valdo jau kiti žmonės, bet skolos vis dar smaugia komandą. Dėl to jie negali normaliai suburti žaidėjų.
Gyvenimas eina ratu. Gali būti, kad pakartosiu savo krepšininko karjeros kelią. Dabar aš ir vėl Maskvoje, tik ne CSKA, o „Chimki“. Kas žino, gal ir vėl atsidursiu „Žalgiryje“. Tai mano gimto miesto komanda, aš čia užaugau.
– Jums CSKA juk siūlė pasilikti 1982 metais?
– Taip. Žadėjo automobilį, butą. Svarbiausia, žaidimas CSKA garantavo žaidimą SSRS rinktinėje. Bet atsisakiau. Mano širdis priklauso „Žalgiriui“.
– Kauniečiai nepyko, kai sutikote treniruoti Vilniaus „Lietuvos rytą“? Juk tai lietuviškas derbis, po kurio sirgaliai priešininkų komandai praduria padangas.
– Taip, padangas praduria. „Žalgirio“ sirgaliai man švilpė, kai su „Chimki“ atvykau į Kauną. Juk „Lietuvos rytas“ principinis varžovas. Tai normalu.