Klaipėdos krepšininkai antradienio vakarą žais žūtbūtines Europos taurės turnyro rungtynes Berlyne su ALBA, o O.Kurauskas prieš mačą lankėsi kitame Vokietijos mieste.
Miunchene pirmadienį vyko FIBA organizuotas 14-os šalių federacijų, nacionalinių lygų ir 53 klubų atstovų susirinkimas.
Per jį buvo pristatatytas naujasis krepšinio Čempionų lygos projektas.
Per pastaruosius metus Europos krepšinyje klubų varžybos turėjo aiškią herarchiją – išrinktieji klubai varžėsi Jordi Bertomeu vadovaujamos Eurolygos turnyruose: Eurolygoje (Nr.1 pagal pajėgumą) ir Europos taurės turnyre (Nr. 2), o FIBA rengė Europos taurės varžybas (Nr.3), o anksčiau ir Iššūkio turnyrą (Nr.4).
Tačiau Europos krepšinio kontrolę į savo rankas pasišovusi perimti FIBA ėmė vilioti klubus nauju savo projektu – Čempionu lyga, kurioje nuo kito rudens turėtų rungtyniauti 32 komandos.
– Ką naujo sužinojote Miunchene per FIBA rengtą Čempionų lygos projekto pristatymą? – Lrytas.lt paklausė Klaipėdos „Neptūno“ vadovo O.Kurausko.
– Vienas konferencijos dalyvių paklausė, ar Čempionų lyga tikrai startuos ir kada.
Jis buvo šimtų procentų patikintas, kad varžybos startuos, o prasidės spalio viduryje.
Buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kurį pasirašė ir LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
FIBA ambicijos – didelės. Darbo grupė rengia varžybų kriterijus. Matosi, kad žmonės yra motyvuoti, nes nori patys sau ir kitiems rodyti, kad projektas bus sėkmingas.
Čempionų lyga turėtų būti pristatatyta oficialiai kovo 20-21 dienomis Paryžiuje.
Žinoma, neaiškumų vis dar daug. FIBA ketina surengti išankstinę preliminarią komandų registraciją, kad žinotų potencialių turnyro dalyvių skaičių ir konkrečias komandas.
Nežinia dėl antrosios FIBA lygos – kol kas niekas negali atsakyti ar ji bus ir kas joje žaistų.
– Kaip keičiasi finansiniai pasiūlymai klubams dviem organizacijoms konkuruojant tarpusavyje?
– Dėl šio šaltojo karo ir Eurolyga pagerino sąlygas klubams. Žada nebe 25 mln., 63 mln. eurų (tokią sumą kartu su sporto industrijos milžine IMG Eurolyga ketina sutelkti abiejų savo turnyrų biudžetui. Iš tos sumos 16 Eurolygos klubų kitą sezoną turėtų atsiriekti nuo 36 iki 49 mln. eurų, o 24 Europos taurės turnyro komandoms atiteks 2,5 mln. eurų, – red.).
Tokie pokyčiai – lyg iš stebuklų šalies.
FIBA patvirtino, kad Čempionų lygos 32 komandoms padalins 2,3 mln. eurų, o dar 4-5 mln. eurų bus skirta turnyro organizacinėms reikmėms ir reklamai.
– Ar „Neptūnas“ linksta prie FIBA Čempionų lygos?
– Dar neskubame apsispręsti. Turime laiko pažiūrėti, kokie bus realūs darbai nuveikti.
Kita vertus, laiko nėra tiek daug – FIBA nori, kad iki kovo vidurio komandos pateiktų preliminarias paraiškas.
Klubams nelengva apsipręsti. Ši situacija savotiškas „dejavu“ – „Lietuvos rytas“ kartą jau buvo pasirinkęs turnyrą, kurio po metų nebeliko (2000-2001 m. „Lietuvos rytas“ žaidė FIBA organizuotoje Suprolygoje, – red.).
FIBA dabar skleidžia žinią – ji suprato savo klaidas ir išmoko pamokas. Juk dėl to Eurolyga ir buvo skurta – klubai nebuvo patenkinti FIBA darbu.
Dabar FIBA nori suvienyti krepšinį, kad stipriausias turnyras nebūtų uždaras išrinktųjų ratas. Kad liktų sportinis principas ir galima būtų aktyviau konkuruoti su kitomis sporto šakomis.
Čempionų lygos pranašumas tas, kad skirtingai nei Eurolygoje, komandų atranka paremta sportiniu principu.
- Bet komandos į Čempionų lygą registruojamos kovo viduryje, kai dar nebus pasibaigusios nacionalinės pirmenybės.
– Klausiau to paties, bet atsakė, jog šiame sezono etape turnyro rikiuotės stebuklingai nebesikeis – pirmojoje lentelių vietose esantys klubai nenukris į paskutiniąsias vietas.
Be to, FIBA šiemet svarbu anksčiau žinoti jų turnyre norinčių žaisti komandų sąrašą dėl potencialių rėmėjų.
Yra kalbų, kad FIBA surado stiprų rėmėją šiam projektui, bet nenori atskleisti ir pasirašyti sutarties, kol nežinomi Čempionų lygos klubai. Galbūt paaiškėjus komandoms FIBA atskleis daugiau kortų.
Bet kuriuo atveju klubams bus padalyta mažiausiai 2,3 mln. eurų. Be to, FIBA sau prisiims teisėjų išlaidas ir organizavimo kaštus.
– Ar viliodama į savo turnyrą klubus FIBA gali imtis griežtų priemonių ir taikyti bausmes Eurolygos klubams ar federacijoms?
– Puse lūpų užsiminta, jog nesiims jokių bausmių.
Jų projektas – ilgalaikis. FIBA tikisi, kad po kažkiek laiko klubai patys pereis iš Eurolygos.
Manau, jog bus galima laisvai ir demokratiškai pasirinkti.
– Koks nacionalinių federacijų vaidmuo šiame šaltajame kare ir ką jums pataria Lietuvos krepšinio federacija?
– Kiekvienoje šalyje situacija šiek tiek skiriasi.
Pavyzdžiui, Rusija laukia, nes tikisi, jog Eurolyga suteiks dar vieną vietą Jungtinės lygos klubui tarp 16-os stipriausių.
Kai kurios nacionalinės federacijos pačios rengia nacionalinius čempionatus, todėl gali nukreipti savo klubus į FIBA pusę.
Mūsų šalyje čempionatą organizuoja ne federacija, o Lietuvos krepšinio lyga (LKL).
LKL turėtų tapti Čempionų lygos akcininke, bet ketina leisti klubams pasirinkti.
– Šį sezoną „Neptūnas“ vėl žaidžia Eurolygos organizuojamose Europos taurės varžybose. Kaip vertinate jas iš praktinės pusės?
– Finansinė Europos taurės turnyro padėtis eilę metų nesikeičia ir negerėja. Tai – Eurolygos užmirštas turnyras.
Jis gerai organizuotas, jame žaidžia stiprios ir labai stiprios komandos, bet finansiniai dalykai nemotyvuoja veržtis į šį turnyrą.
Bus matyti, kaip bus kitą sezoną – realu, kad dėl konkurencijos Europos taurės turnyre sąlygos gali pagerėti.