Aktorė ir žinoma televizijos asmenybė pasikorė savo namuose 2013 metų rugpjūčio 12 dieną. Jos gyvybę dar dvi dienas palaikė aparatai, tačiau smegenys jau buvo mirusios. Gydytojai nusprendė atjungti aparatus.
G.Allemandą jos bute būtent ir rado R.Andersonas. Lemtingą vakarą jie išsiskyrė susipykę ir vienas kitam prikalbėję neapgalvotų dalykų.
Pora tuo metu jau draugavo dvejus metus. Jie teigė atradę gyvenimo meilę ir jau dairėsi bendro namo ir svajojo apie vestuves.
„Būdamas su ja jaučiausi lyg būdamas namie“, – „Sports Illustrated“ pasakojo krepšininkas.
Tačiau rugpjūčio 12-osios vakarą G.Allemanda apkaltino R.Andersoną, kad šis ją apgaudinėja, o tokių kaltinimų sulaukęs žaidėjas ištarė tai, ko gailisi iki šiol – jis pasakė, kad nemyli jos.
Grįžęs į savo butą po konflikto R.Andersonas gulėjo ant lovos, kai draugas jį pasikvietė pas save. Tada jis sulaukė ir G.Allemandos motinos skambučio, tačiau neatsiliepė. Ji dažnai skambindavo tada, kai pora susipykdavo. Bet R.Andersonas nenorėjo kalbėti.
Po kurio laiko jis sulaukė ir merginos tėvo žinutės: „Važiuok pas Gią, jai kažkas nutiko“.
R.Andersonas staigiai atvyko pas mylimąją ir taip skubėjo, kad net neužgesino automobilio variklio.
Viskas, ką pamena krepšininkas – pravėrus duris besimatančios kabančios mylimosios kojos. Jis puolė laisvinti jos kaklo ir kol kaimynai kvietė pagalbą – gaivinti G.Allemandą.
R.Andersonas girdėjo mamos priekaištus, kad šis žinojo merginą esant jautria. Pats krepšininkas verkė ir kaltino save, kol atsakinėjo į policijos klausimus.
R.Andersonas net negalėjo pakilti nuo žemės, o jį į savo namus nusivežė tuometinis treneris Monty Williamsas. Kitą dieną krepšininkas nuvyko į ligoninę.
Jo širdis buvo plyšusi. Jis prarado žmogų, kurį mylėjo labiausiai visame pasaulyje. Kaip Ryanas galėjo savęs nekaltinti? Jam buvo gėda. Jeigu jis būtų buvęs stipresnis, išmintingesnis ir jautresnis Gia dar būtų gyva. Jis tą žinojo.
Krepšininkas galvojo apie karjeros pabaigą, tačiau galiausiai nusprendė grįžti. Jis bijojo aplinkinių reakcijos, bijojo žaisti prieš pilną areną sirgalių. Po kurio laiko R.Andersonas suprato, kad reikia judėti pirmyn.
Jam liko milžiniška žaizda širdyje, pavertusi jį vyru, į pasaulį žvelgiančiu jau ne berniuko akimis. Niekas jo nekaltino dėl draugės mirties, o jis iki dabar išliko artimas su buvusios mylimosios motina.