Ne kartą Lietuvos moterų rinktinę treniravęs ir ne sykį Europos pirmenybėse su lietuvėmis kovojęs treneris prisiminė tik du kartus, kai Lietuvos nacionalinė komanda nežaidė Europos pirmenybėse, – gūdžiais 1993-iaisiais ir po dešimtmečio – 2003 metais.
„Pastarąjį kartą tą nuopuolį atlaikėme, nes į moterų krepšinį federacija ir rėmėjai žiūrėjo tikrai palankiau – buvo troškimas kelti jį iki vyrų krepšinio lygio. Dabar ir taip sunkiai kvėpuojantis moterų krepšinis bus užribyje – dėl to atsakomybę turėtų prisiimti ir Krepšinio federacija“, – tikino 1997-aisiais Lietuvos ekipą kartu su Vydu Gedvilu į Europos krepšinio čempionato olimpą atvedęs treneris.
Jis kritikavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sprendimą nacionalinės ekipos strategu skirti Rimvydą Samulėną. Pagal savo viziją ekipą subūręs R.Samulėnas privertė jausti gėdą Lietuvos krepšinio aistruolius: per atranką mūsų ekipa kol kas neiškovojo nė vienos pergalės, dukart nusileidusi Latvijai 62:65 ir 81:87 bei Slovėnijai 64:73. Po trečiadienio nesėkmės Lietuva atrankos A grupėje lapkritį žais su Slovėnija, tačiau tai bus tik kova dėl garbės.
„Man kai kada susidaro nuomonė, kad rinktinės trenerius Krepšinio federacija tam tikrais momentais skiria pagal pažintis. Aplink vaikšto kur kas rimtesni treneriai, o skiriami tie, kurie patogūs, pažįstami ar prijaučiantys federacijai. Pasižiūrėkite, po nosimi yra itin stiprus moterų treneris Linas Šalkus, kuris perėjęs ir ugnį, ir vandenį, kaip mėgstu sakyti, net ir su taburetėmis gali laimėti prieš varžovus. Neabejoju, kad jo darbas nacionalinėje komandoje būtų davęs vaisių. Arba ta pati Jurgita Štreimikytė-Virbickienė... Ją bent į štabą buvo privalu imti. O dabar turime, ką turime“, – pyko A.Paulauskas.
Tiek geriausius Lietuvos, tiek užsienio klubus treniravęs lietuvis aiškino, kad po tokio fiasko būtina neleisti rinktinei išsivaikščioti, reikia priversti žaidėjas ir toliau rinktis į stovyklas.
„Dabar yra viskas blogai – komandai nereikės rengtis jokiems turnyrams mažiausiai metus, žaidėjos praras ryšį. Dar lyg ir susirinks dėl mačo su Slovėnija, bet tai formalumas – greičiausiai važiuos tos, kurios galės ir norės pažaisti. LKF dabar privalo rasti pinigų, kad krepšininkės rinktųsi per tuos metus pasitreniruoti, neprarastų ryšio, kurį turėjo. Nieko nepadarysi – federacija save įstūmė į tokią situaciją, kai privalės ieškoti rinktinei varžovių, kad visiškai nemirtų komanda. O ji tikrai yra pajėgi“, – aiškino A.Paulauskas.
Kaip teigė buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris, dėl šio atrankos etapo buvo surinktos geriausios krepšininkės, kurias tik turi mūsų šalis. Jam nesuprantama, kodėl per pirmenybių atranką nebuvo skirtas didesnis dėmesys jaunoms žaidėjoms, rinktinėje taip ir neatsirado branduolys.
„Mano galva, per mažai leista pasireikšti Monikai Grigalauskytei ir kitam jaunimui. Puikiai suprantu, kad tokio lygio varžybose reikia galvoti apie pergales, o ne apie jaunimą, tačiau tų pergalių nėra, o pamaina atstumiama nuo rinktinės.
Ir šiaip – aš taip ir nepamačiau komandos branduolio, būtent to nedidelio rato žaidėjų, kurios imtųsi iniciatyvos, kovotų, plėštų iš varžovių pergalę. Buvo pavienių žaidėjų, kurios plėšėsi, bet to branduolio, kuriuo treneris galėtų pasitikėti, – ne. Todėl ir rezultatas ne toks, apie kurį norėtųsi kalbėti“, – komentavo Lenkijoje šį sezoną dirbantis treneris. Jo ekipa „Slęza“ pirmenybėse kol kas žengia trečia, tačiau treneris iš Lietuvos kelia sau užduotį būti pirmam.
Krepšinio specialisto manymu, su dabartine rinktinės sudėtimi galima sėkmingai žaisti dar apie trejus metus, tačiau teks susitaikyti, kad būtina žiūrėti į jaunąją kartą, kitu atveju geresni laikai ekipai neateis. „Taip kartą buvo pasirinkę lenkai – jų vyrų rinktinė kelis kartus nevykusiai dalyvavo atrankoje, tai senuosius metė, buvo suburta jaunimo ekipa. Ir kas išėjo? Dar blogesni rezultatai“, – įspėjo treneris.
A.Paulauskui taip pat nepatiko LKF nuostata rinktinės dvikovas žaisti Kėdainiuose, esą ten susidomėjimas moterų krepšiniu yra didesnis nei Vilniuje ar Kaune.
„Kas per sprendimas?.. Ir taip nebuvo reikiamos reklamos apie moterų pasirodymą atrankoje – čia akmuo į federacijos daržą. O dar nukišo varžybas į Kėdainius. Nei žiniasklaidos dėmesio, nei sirgalių. Padaryk varžybas Kaune, leisk nemokamai, susirinktų ne mažiau nei tuose Kėdainiuose. Studentų pilna, tikrai ateis pasižiūrėti, o dabar viskas nugrūsta kuo toliau nuo akių, kad kuo mažiau būtų šnekama apie moterų krepšinį. Aš nesu bambeklis ar norintis kam pakenkti, tačiau tai, kas įvyko, yra tragiška Lietuvos moterų krepšiniui ir kam nors reikia apie tai pasakyti, kad kitąkart nebūtų tokių klaidų“, – taip baigė pokalbį A.Paulauskas.
