50-metis lietuvių kilmės J.Arlauckas ne iš nuogirdų žino, ką reiškia laimėti stipriausių Europos klubų čempionatą. 1995-aisiais jis drauge su Arvydu Saboniu buvo nesulaikoma Madrido „Real“ jėga, atvedusi Ispanijos klubą į pergalę žemyno Čempionų taurės turnyre – dabartinės Eurolygos pirmtake.
Jau seniai Ispanijoje įsikūręs J.Arlauckas šį savaitgalį leidžia Berlyne. Buvęs puolėjas talkina Eurolygos televizijai ir dalyvauja Eurolygos socialiniuose renginiuose.
Penktadienį J.Arlauckas kartu su Ramūnu Šiškausku ir kitomis Eurolygos legendomis gainiojo kamuolį su vaikais Berlyno centre įrengtoje sirgalių zonoje. Tačiau dabartinių krepšininkų ar trenerių iš protėvių žemės J.Arlauckas Vokietijos sostinėje nepamatys.
– Lietuva vadinama krepšinio šalimi, bet šiemet Eurolygos finalo ketverte mes neturime nė vieno krepšininko. Kaip manote, kodėl?, – lrytas.lt paklausė J.Arlaucko, kuris yra stulbinančio rezultatyvumo Europos klubų pirmenybėse autorius – 204 cm ūgio „Real“ „kraštas“ 1996-aisiais sumetė 63 taškus į Bolonijos „Kinder“ krepšį.
– Tiesiog dabar toks laikas. Kartais taip nutinka. Lietuvoje buvo ir yra nuostabių žaidėjų, bet čia, Berlyne, žaidžia tik keturi klubai.
Gyvenimas eina ratu, todėl tikiu, kad ateityje lietuvių vėl bus finalo ketvertuose.
- Prieš 21 metus jūs kartu su Arvydu Saboniu ir Madrido „Real“ laimėjote Europos klubų čempionatą…
– Oj, kiek daug laiko jau praėjo (juokiasi)
- Kokie ryškiausi prisiminimai likę iš tų 1995-ųjų?
– Niekada nepamiršiu to momento, kai per apdovanojimą aikštėje kartu buvo mano sūnus. Nuotraukose aš jį, šešiametį, laikau ant rankų, švenčiantį pergalę su mumis.
Taip pat atsimenu keistą jausmą, kai laimėjęs čempionatą pajunti kažkokią tuštumą. Grįžti į rūbinę, ten džiūgauji, o netrukus viskas tarsi nusėda. Klausi savęs: kas toliau, juk mes jau darbą padarėme. Tikrai keistas jausmas, kuris buvo apėmęs praėjus keletui dienų po to finalo.
Bet pergalės džiaugsmas yra būtent tai, ko tu, kaip žaidėjas, visą laiką sieki.
- Ar pergalę Europos klubų čempionate laikote didžiausia per savo karjerą?
– Be abejo. Prieš tai Italijoje ir Ispanijoje buvau laimėjęs kitų titulų, bet Čempionų taurė – svarbiausia.
