Žiedo valdovų pasaka
Du svarbiausi Rusijos sporto leidiniai „Sovetskij sport“ ir „Sport Ekspress“ po Maskvos komandos pergalės Berlyne vykusiose finalo rungtynėse tarsi varžėsi išmone.
„Sovetskij sport“ pagrindinį straipsnį apie „armiečių“ pergalę pavadino „CSKAzka“. Šiame žodyje buvo sujungtas CSKA klubo pavadinimas bei žodis „skazka“, kuris išvertus iš rusų kalbos reiškia „pasaka“.
„Sport Ekspress“ šiek tiek pakeitė garsaus filmo „Žiedų valdovas“ pavadinimą ir naujuosius Eurolygos čempionus pakrikštijo „Žiedo valdovais“. Šiame straipsnio pavadinime slypėjo žodžių žaismas, nes rusiškai tas pats žodis („kolco“) reiškia ir žiedą, ir krepšio lanką.
Parodė čempionų charakterį
Finale CSKA balansavo tarp pasakos ir košmaro. Maskvos komanda po dviejų kėlinių pirmavo triuškinamu 20 taškų skirtumu 50:30, bet ketvirtojo kėlinio pabaigoje jau pati turėjo gelbėtis nuo pralaimėjimo. Išgelbėjo prieš pat sireną dvitaškį pataikęs natūralizuotas ukrainietis Viktoras Chriapa, o per pratęsimą CSKA vėl diktavo savo sąlygas ir nugalėjo 101:96.
„CSKA rungtynių pabaigos pastaraisiais metais nuolat sukeldavo „deja vu“: didelė persvara staiga pradeda tirpti, žaidėjus apima panika, varžovai užmėto tritaškiais, užplūsta abejonių tornadas ir depresija... Jei sirena spėdavo užbėgti už akių griūčiai, tai buvo laikoma didele sėkme.
Tai tapo tradicija nuo 2012 metų finalo, kai „armiečiai“, antrojoje pusėje pirmaudami 19 taškų skirtumu, iššvaistė pranašumą ir pralaimėjo Pirėjo „Olympiakos“.
Berlyno finalo pabaigoje atrodė, kad CSKA vėl nuėjo tuo pačiu keliu: sužaidė kone geriausią per daug pastarųjų metų pirmąją pusę, bet patyrė dar didesnę gėdą antrojoje ir tuoj iššvaistys 20 taškų persvarą.
Tačiau turbūt CSKA būtent taip ir privalėjo laimėti. Tik taip CSKA pagaliau galėjo parodyti, jog pasižymi čempionišku charakteriu“, – rašė interneto svetainė sports.ru.
„Lietus, audra, „Fenerbahce“ pergalė... Sinoptikai, lažybininkai, ekspertai sekmadienį Berlyne prognozavo visko. Tačiau niekas neišsipildė. Dangus apsiniaukė, bet griaustinio ir žaibų nesulaukėme. Trumpai palijo tik apie pietus, bet asfaltas išdžiuvo dar iki rungtynių dėl trečiosios vietos.
O geltonos ir juodos tribūnos, kurias užpildė „Fenerbahce“ sirgaliai, nutilo dar prieš pagrindinių rungtynių didžiąją pertrauką. Stambuliečiai pasišakojo pirmajame ketvirtyje, bet antrajame Željko Obradovičiaus planai iškeliavo į tartarus“, – finalą aprašė „Sovetskij sport“.
Gyrė graiką ir prancūzą
Sports.ru už čempionišką charakterį pirmiausiai padėkojo užpernai prie Maskvos komandos vairo stojusiam graikui treneriui Dimitriui Itoudžiui.
„D.Itoudis savo komandai sukūrė idealią erdvę, kurioje kiekvienas žaidėjas galėjo parodyti savo maksimumą. Andrejus Voroncevičius budėjo prie tritaškio linijos ir mėtė iš toli. Cory Higginsas užtikrintai veržėsi prie krepšio.
Nando De Colo sugalvodavo CSKA ataką po užtvarų, pritraukdavo varžovų dėmesį ir rasdavo partnerius gudriais perdavimais. Milošas Teodosičius taip pasitikėjo savimi, kad buvo pavojingas ir toli nuo krepšio, ir nepastebimai praslysdavo į baudos aikštelę. Vos ne svarbiausią vaidmenį šioje sistemoje atliko Kyle‘as Hinesas – ir perdavimais, ir jo apgaulingu nerangumu“, – pasakojo sports.ru.
Suprantama, daug gerų žodžių sulaukė ir naudingiausiu finalo ketverto krepšininku išrinktas CSKA gynėjas N.De Colo, kuris buvo rezultatyviausias abejų rungtynių žaidėjas (pusfinalyje pelnė 30, finale – 22 taškus).
„CSKA pasikeitė. Subrendo. Pavargo pralaimėti rungtynių pabaigas. Kad ir N.De Colo. Kaip jį trikdė Vasilio Spanoulio „smūgiai“ pernai Madride. Ir kaip kietai dabar jis pats kovojo smūgiais alkūnėmis varžovų akyse sukeldamas kibirkštis, o taikliais metimais – ašaras. Tokių „armiečių“ reikia bijoti“, – Maskvos komandos lyderiu tapusį prancūzą gyrė „Sovetskij sport“.
Laimingas „velnio tuzinas“
Finalo ketverte CSKA žaidė penktąjį sezoną iš eilės. Tačiau tris praėjusius kartus Maskvos komanda iki finalo nenusikapstė – 2013, 2014 ir 2015 metais „armiečiai“ pralaimėjo pusfinalio rungtynes.
„Mes tiek kartų klupome pusfinalyje... Jei ši serija galėjo baigtis, tai penktadienis, 13-oji tam buvo tinkamiausia data“, – juokavo CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas, kurio vadovaujamas klubas penktadienį, gegužės 13-ąją Eurolygos pusfinalio rungtynėse nugalėjo Krasnodaro „Lokomotiv“ komandą.
„Skaičių 13 prisiminėme ir dėl kitos priežasties. Tiek sezonų D.Itoudis buvo Ž.Obradovičiaus padėjėjas Atėnų „Panathinaikos“ klube. Ir nuo tų laikų dabartiniam CSKA treneriui kiekvienos rungtynės prieš serbų maestro yra ypatingas iššūkis. Ir jis dažniausiai laimėdavo! Tiek dirbdamas Bandirmos „Banvit“ klube, tiek atėjęs į CSKA“, – apie stipriausių Eurolygos klubų trenerių santykius priminė „Sovetskij sport“.
Krepšinis – rusų žaidimas?
Finalo ketverte CSKA buvo vienintelė komanda, kurioje pastebimą vaidmenį atliko vietos žaidėjai. Jei „Fenerbahce“ ekipoje nei pusfinalyje, nei finale taškų nepelnė nė vienas turkas (o ir žaidė tik vienas Turkijos krepšininkas – Melihas Mahmutoglu), tai CSKA komandos rusai turėjo daug progų pateisinti trenerio D.Itoudžio pasitikėjimą.
„Eurolygos triumfas išties buvo mūsų. Juk prie svarbiausios pergalės svariai prisidėjo ir V.Chriapa bei A.Voroncevičius, svarbų vaidmenį atliko Nikita Kurbanovas, nenuvylė trumpai žaidę Pavelas Korobkovas ir Dmitrijus Kulaginas. Nepamirškite, kad ant Berlyno garbės pakylos „armiečius“ lydėjo „Lokomotiv“ klubas.
Visgi neteisūs tie, kurie sako, kad krepšinis – ne mūsų sporto šaka“, – didžiavosi „Sport Ekspress“, beje, nepelnytai pamiršęs dar vieną rusų krepšininką Vitalijų Fridzoną, kuris priblėso finale, bet buvo vienas geriausių pusfinalio rungtynių žaidėjų.