„Aiškiai matosi, kad čia trūksta sunkiojo krašto puolėjo, todėl pritapčiau“, – tiesiai šviesiai save rekomendavo D.Sabonis, kai po individualios treniruotės buvo apsuptas Fynikso žurnalistų.
20 metų krepšininkui prognozuojamas šaukimas antrajame dešimtuke, o „Suns“ klubas turi 4-ąjį ir 13-ąjį šaukimus, tad didelė tikimybė, kad tai ir galėtų būti Arvydo Saboniaus sūnaus stotelė.
D.Sabonis neišvengė ir klausimų apie tėvą. Žurnalistai klausė, ką A.Sabonis pataria sūnui ir ar šis mokėtų atlikti tokius perdavimus, kokiais vilkėdamas „Portland Trail Blazers“ marškinėlius NBA lygą džiugina jo tėvas.
– Kuo buvo svarbu žaisti Europoje? (D.Sabonis į Gonzagos universitetą išvyko iš Malagos „Unicaja“ klubo, – Red.)?
– Įgijau patirties su profesionalais. Mačiau, kaip jie dirba, ką daro. Jie atvėrė akis ir išmokė dirbti sunkiau. Kiekvieną dieną turi dirbti sporto salėje ir pasiimti viską, nes niekas to neatneš.
– Ką turite patobulinti, kad galėtumėte žaisti NBA?
– Turiu patobulėti visur. Tai lyga su geriausiais žaidėjais, todėl visur turi būti aukščiausiame lygyje. Stengiuosi dirbti ties viskuo.
– Ar jūsų energija ir kova dėl kamuolių jau dabar gali pagelbėti?
– Taip. Jeigu žengčiau į aikštę, padėčiau komandai. Man svarbiausia – laimėti. Jeigu komanda laimi, jausmas geras ir klubui, ir visai komandai.
– Kaip vertinate savo metimą?
– Ties tuo dirbu kiekvieną dieną. Didinu atstumus. Dėl metimų jaučiuosi pakankamai pasitikintis savimi.
– Ką žinote apie „Suns“ klubą ir kokia jūsų nuomonę apie organizaciją?
– Puiki organizacija. Man labai patiko ši komanda, ypač, kai turėjo Steve'ą Nashą ir Amar'e Stoudemire'ą. Dievinau, kaip jie žaidė du prieš du. Buvo nuostabu. Tėtis visada liepdavo žiūrėti į Amar'e ir į tai, kaip jis užbaigia atakas.
– Kur tvarkaraštis jus nuneš dabar?
– Nežinau. Tai mano pirmoji treniruotė ir viskuo rūpinasi mano agentas. Jis kiekvieną dieną pasako kažką kito. Aš tiesiog susitelkiu į treniruotes. Įprastai treniruojuosi Gonzagoje.
– Ką geriausio parodėte per šią treniruotę?
– Pirmiausia buvau pasimetęs, nes buvo sunku. Stengiausi išlikti ramus ir mėginau visiems parodyti, kad galiu pagerinti savo metimus, išplėsti atstumą.
– Kaip manote, ar pavyks susitvarkyti su fiziniu NBA lygiu?
– Turiu tobulėti visur. Tai reiškia, kad turiu tapti didesnis, žaisti labiau fizinį krepšinį ir būti pakankamai kietas, kad kovočiau su geriausiais aukštaūgiais lygoje.
– Ar jūsų tėtis buvo Amar'e gerbėjas?
– Ne. Nežinau. Tiesiog kai augau, jis sakė, kad atkreipčiau į jį dėmesį.
– Ar jūs perduodate kamuolį, kaip jis?
– Norėčiau taip galvoti (juokėsi). Man labai patinka, kaip jis atlieka perdavimus ir suranda komandos draugus. Komanda tampa geresnė. Tai nuostabu.
– Kaip manote, ką dabar turėsite keisti?
– Viską. Turiu būti greitesnis, didesnis. Reikia priprasti prie NBA greičio ir fizinio krepšinio.
– Kokį įspūdį paliko „Suns“ treneris E.Watsonas?
– Tai nuostabus treneris. Jis buvo malonus ir pozityvus. Visada stengėsi pastūmėti mane. Jeigu pramesdavau, sakydavo: „Nagi, tu gali, užbaik.“ Tai labai motyvuoja žaidėjus. Nuostabu, kai treneris tiek padeda.
– Ar daug dėmesio skiriate informacijos rinkimui apie NBA klubus. Štai „Suns“ klubui reikia sunkiojo krašto puolėjo...
– Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl agentas pasiūlė čia vykti. „Suns“ turi puikią organizaciją ir kuria laiminčią komandą. Man svarbiausia pergalės. Matosi, kad čia yra didelė skylė sunkiojo krašto pozicijoje, todėl čia gerai pritapčiau.
– Ar bendraujate su lietuviais NBA?
– Nelabai. Kartą sutikau Donatą Motiejūną, bet tai buvo pernai Hjustone. Vakarieniavome, bet kontaktų neturėjau.
