Amerikos sporto žurnalistai kasmet renka naudingiausią NBA reguliariojo sezono žaidėją. Šiemet, kaip ir pernai, juo buvo pripažintas „Golden State Warriors“ snaiperis S.Curry.
28 metų atakuojančiojo gynėjo sėkmė nestebina, bet pirmą kartą NBA istorijoje šį kartą nebuvo nė vieno balso už kitą žaidėją. Pernelyg galingai šį sezoną rungtyniauja krepšininkas, kad turėtų konkurentų.
Reguliariajame sezone jis rinko po 30,1 taško per rungtynes, daugiausia taškų pelnydamas įspūdingais metimais iš toli.
Žudiku kūdikio veidu vadinamas krepšininkas vedė savo komandą per istorinį sezoną, kuriame „Warriors“ iškovojo 73 pergales ir patyrė tik 9 pralaimėjimus.
Atkrintamosiose varžybose titulą ginantis „Warriors“ klubas patyrė ir sunkesnių akimirkų, bet pasiekė finalą ir po penkerių rungtynių 3:2 pirmavo prieš LeBrono Jameso vedamą „Cleveland Cavaliers“.
Kitoks nei kitos žvaigždės
Tame pačiame Akrone (Ohajo valstija), kaip ir L.Jamesas, gimęs S.Curry profesionalųjį krepšinį, kuriame karaliauja raumeningi atletai, savo nuostabiais metimais pavertė cirko šou.
Vienas žymiausių XX amžiaus krepšininkų Michaelas Jordanas, su „Chicago Bulls“ šešis kartus tapęs NBA čempionu, lyg plėšrus žvėris puikiai jautė silpnąsias varžovų vietas, o dėl neįtikėtino šuolio buvo gavęs „Air Jordan“ pravardę.
„Cavaliers“ žvaigždė L.Jamesas, iš kurio S.Curry atėmė įtakingiausio dabarties žaidėjo titulą, atrodo kaip stipruolis, kuris taip pat sėkmingai galėtų kovoti ir dėl dešimtkovės olimpinio čempiono vardo.
S.Curry krepšinio aikštėje laksto taip, lyg Maskvos Didžiojo teatro scenoje šoktų baletą „Gulbių ežeras“. Jis varinėja kamuolį tarp kojų į jį net nežiūrėdamas, perduoda komandos draugams nepersimetęs su jais žvilgsniu.
Kai S.Curry veržiasi pro varžovų gynybą, atrodo, kad jo rankos susijungia su krepšinio kamuoliu kaip argentiniečio Lionelio Messi kojos su futbolo kamuoliu.
S.Curry ūgis – 191 cm. Krepšininkui tai nėra daug, o atrodo jis taip, lyg būtų 12 metų. Dėl to kartais šaiposi net „Warriors“ treneris Steve’as Kerras. Liesas, ištįsęs kūnas neatitinka statistiškai geriausių šiuolaikinių atletų idealo.
Tėvas perauklėjo sūnų
„Warriors“ lyderis – netobulas tobulybės siekiantis krepšininkas.
S.Curry bandymams praplėsti metimo iš toli ribas daug įtakos turėjo šeima.
Snaiperio tėvas Dellas kadaise žaidė NBA ir užima 44-ąją vietą geriausių metikų iš toli sąraše.
Motina Sonya buvo žinoma tinklinio žaidėja, brolis Sethas pinigus taip pat uždirba kaip krepšininkas, rungtyniaudamas NBA komandoje „Sacramento Kings“.
Paauglys S.Curry buvo geras žaidėjas, bet metimais iš toli nepasižymėjo.
Mesdamas iš toli jis kamuolį tarsi išspausdavo nuo krūtinės – pataikydavo, tačiau nepakankamai tiksliai. Ir tai užkliuvo jo tėvui.
Antraisiais mokymosi Šiaurės Karolinos koledže metais D.Curry privertė savo sūnų keisti metimo iš toli techniką – jis uždraudė Stephenui mesti taip, kaip jis buvo įpratęs, nes tuomet kamuolio judėjimo kreivė buvo žema ir gynėjai galėjo lengviau blokuoti metimus.
Tėvas ėmė reikalauti, kad sūnus mestų aukštai, nes tada gynėjai neturėtų galimybės stabdyti S.Curry metimo.
Matematiškai irgi nustatyta, kad esant aukštesnei kamuolio judėjimo kreivei yra didesnė tikimybė, jog jis pataikys ne į lanką, o gražiai įkris į tinklą.
Mokytis naujos metimo iš toli technikos S.Curry buvo kankynė – savaičių savaites jis nepataikydavo nė vieno karto.
„Visą vasarą krepšinio stovykloje žmonės nustebę žiūrėjo į mane ir klausinėjo: „Kas tu toks, kodėl žaidi krepšinį?“ – prisimena krepšininkas.
Bet tėvo sumanytas perauklėjimas davė gerų rezultatų.
Dabar S.Curry jau tobulai įvaldė stilių, kuris jam turbūt pelnys visų laikų geriausio metiko iš toli vardą.
Jo ištobulintam naujam kamuolio valdymo būdui parankios ir ištįsusios kojos – metimo impulsas atkeliauja iš kelių, lyg visas kūnas savo energiją atiduotų kamuoliui.
Nedomino garsių universitetų
Priešingai nei M.Jordanas ar L.Jamesas, kurie jau iš anksto buvo laikomi būsimomis superžvaigždėmis, ilgą laiką S.Curry atrodė talentingas, bet NBA tik su išlygomis tinkamas žaidėjas.
Jis buvo laikomas linkusiu į traumas, silpnu gynėju, pernelyg dažnai kamuolį prarandančiu įžaidėju.
Baigęs koledžą jis nesudomino nė vieno iš didžiųjų universitetų, o galiausiai stipendiją jam pasiūlė mažas Šiaurės Karolinos valstijos Davidsono universitetas. S.Curry buvo judrus, vikrus žaidėjas, bet profesionalių krepšinio klubų skautų sąrašuose neišsiveržė į viršų.
Vis dėlto 2009-aisiais naujokų biržoje „Warriors“ jį pašaukė septintą. Pirmieji metai su šia komanda krepšininkui buvo nesaldūs.
Anuomet tai buvo kukli komanda, o jos ryškiausia žvaigždė Monta Ellisas neslėpė, kad jam nepatinka naujokas, ir jam kamuolio neperduodavo.
S.Curry ankstyvąją karjeros fazę apibūdina kaip nemalonų ir nusivylimą sukėlusį laiką.
Tik po to, kai M.Ellisas turėjo palikti „Warriors“ komandą, S.Curry pavyko prasimušti.
Per mačą pelnydamas daugiau nei 20 taškų ir pataikydamas 45 proc. tritaškių jis pagaliau pateko į „Sports Illustrated“ viršelį.
Su sportinės ir laisvalaikio aprangos gamintoja „Under Armour“ krepšininkas sudarė kelių milijonų dolerių vertės reklamos sutartį, kuri leidžia dalyvauti bendrovės veikloje.
Treneris atrišo rankas
S.Curry sėkmė glaudžiai susijusi su Steve’u Kerru, kuris 2014 m. tapo „Warriors“ treneriu.
Kaip ir Stephenas, jis buvo ištįsęs, fiziškai silpnas žaidėjas, dėmesį sutelkiantis į metimus iš toli – jam iki šiol priklauso NBA tritaškių rekordas.
Iš akademinės šeimos kilęs ir subtiliu, jautriu laikomas S.Kerras greitai pastebėjo, kad S.Curry reikia žaidimo erdvės ir pasitikėjimo. Jis išvadavo krepšininką nuo įtampos, kitų varžančių dalykų ir leido jam tapti krepšinio aikštės veikėju.
S.Curry stengiasi užglaistyti savo silpnąsias vietas – jis rečiau praranda kamuolį ir pakenčiamai žaidžia gindamasis, bet pavojaus zona išlieka jo kūnas.
Visą karjerą S.Curry kamuoja bėdos dėl raiščių ir sąnarių.
Balandžio pabaigoje per atkrintamųjų varžybų rungtynes su „Houston Rockets“ jis vėl susižeidė kelį, pasitempė raiščius.
Krepšininkui teko praleisti keletą rungtynių ir nuo to laiko jis žaidžia kamuojamas skausmų.
„Warriors“ klubas, pusfinalyje kovodamas su audringai rungtyniaujančia „Oklahoma City Thunder“ ekipa, pralaimėjo trejas iš pirmųjų ketverių rungtynių, o S.Curry taiklumo procentai buvo neįprastai menki.
Šios rungtynės parodė: „Warriors“ su silpnokai rungtyniaujančiu S.Curry yra tik gera, bet tikrai ne puiki komanda.
NBA finalo serija tarp „Warriors“ ir „Cavaliers“ tapo ne tiktai S.Curry ir L.Jameso akistata, bet ir dviejų skirtingų žaidėjų tipų varžytuvėmis. Pernai, kai abi šios komandos jau grūmėsi finale, triumfavo „Warriors“. Šiemet „Cavaliers“ tapo dar stipresni, L.Jamesas trokšta revanšo.
Iš šalies atrodo, kad S.Curry viską stebi ramiai. Nepaisydamas didžiulio dėmesio, krepšininkas lieka kuklus.
Jis dalyvauja kovos su maliarija Afrikoje projektuose, į spaudos konferencijas kartais ateina su trejų metų dukrele Riley.
„Stephas supranta, kad šlovė yra susijusi su atsakomybe už kitus“, – savo žvaigždę apibūdino treneris S.Kerras.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
