Italijos žiniasklaida suskubo pranešti, kad Lietuvos krepšininkas 36-erių 212 cm ūgio D.Lavrinovičius atsisveikins su Emilijos Redžo „Grissin Bon“ klubu, kuriame rungtyniavo nuo 2014 metų.
Ne vieną titulą Rusijoje, Ukrainoje, Ispanijoje ir Turkijoje iškovojęs D.Lavrinovičius šiemet su „Grissin Bon“ klubu žaidė Italijos čempionato finale, bet jis ir ekipa turėjo pripažinti Manto Kalniečio bei Milano „Emporio Armani“ ekipos pranašumą.
Emilijos Redžio klubas serijoje iki keturių laimėjimų nusileido 2:4, tačiau D.Lavrinovičius tik trijuose mačuose nepelnė dviženklio taškų skaičiaus. Trečiose rungtynėse Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatas įmetė net 20 taškų.
D.Lavrinovičių ir šiemet į nacionalinės ekipos kandidatų sąrašą įtraukė treneris Jonas Kazlauskas, o rinktinės stovykla Palangoje startuoja jau birželio 20-ąją dieną.
„Apie rinktinę galiu tik pasakyti tiek, kad žiūrėsiu, ar galėsiu pasirodyti iškart. Viskas labai susipynę – man dabar norisi bent kiek pailsėti po viso sunkaus čempionato, atsigauti, o jau po to priimsiu galutinius sprendimus“, – apie netolimus ateities planus miglotai aiškino D.Lavrinovičius.
- Kiek tiesos, kad daugiau nežaisite „Grissin Bon“ klube?, – lrytas.lt paklausė jau daugiau kaip 11 metų nacionalinei šalies ekipai atstovaujančio D.Lavrinovičiaus.
– Galiu tik aiškiai pasakyti, kad komanda norėtų su manimi turėti reikalų. Galutinis žodis bus labiau mano – Emilijos Redžio klubo vadovai lauks sprendimo. Kada jis bus? Noriu sugrįžti į Lietuvą, su visais man svarbiais žmonėmis pasikalbėti ir tuomet nuspręsti.
- Apie karjeros pabaigą nekalbate?
– Dabar tik apie poilsį.
- Jau kitą savaitę prasideda Lietuvos krepšinio rinktinės stovykla. Atvyksite?
– Žiūrėsiu. Aš tik kitą savaitę būsiu Lietuvoje. Bet, žinoma, žinau, kad rinktinės stovykla startuoja pirmadienį. Nesuspėsiu į jos pradžią. Ir pailsėt norisi. Žiūrėsime kaip bus: noro visada yra daug, bet ne visada yra galimybių...
- Kaip vertintumėte šį „Grissin Bon“ sezoną?
– Komandai jis buvo tikrai neblogas. Prasimušėme iki finalo, žaidėme Europos taurės „Last 32“ etape. Manau, tikrai toks sezonas, apie kurį norisi kalbėti kaip apie vykusį, bet nepasakysiu, jog jis įspūdingas.
- O savo pasirodymą kaip vertintumėte?
– Šiame sezone mane „pasigavo“ traumos. Iki visų tų bėdų man sekėsi neprastai, o po to sunkiai stojausi ant kojų. Gaila, kad traumos padariniai dar šiek tiek jaučiasi ir iki šiol, o per finalus negalėjau daryti to, ką sugebu ir noriu daryti.
- Su jumis žaidė ir Rimantas Kaukėnas. Jis liks klube?
– Neklausiau, nežinau. Jis greičiausiai taip pat svarstys visus „už“ ir „prieš“.
- Daugelį metų kalbėjote, kad būtų šaunu vėl žaisti kartu vienoje komandoje su broliu Kšištofu. Gal kitą sezoną bandysite kartu ieškotis vieno klubo?
– Noras ir toliau toks yra, bet ne nuo mūsų abiejų viskas priklauso. Dabar jau ramiau žiūriu į šį klausimą (juokiasi).
