„Buvo neįtikėtinai smagu vadovauti vaikinams, kurių nereikia papildomai skatinti.
Visa komanda jautė ir atsakomybę, ir garbę atstovauti savo šaliai, visiems užrašas ant marškinėlių „Lietuva“ buvo stebuklingas“, – kalbėjo bronzinės komandos treneris Gediminas Petrauskas.
Saragosoje (Ispanija) vykusių pirmenybių mažajame finale 31 metų stratego auklėtiniai sekmadienį nepaliko nė menkiausios vilties dvikovos favorite laikytai šeimininkų rinktinei – 81:63 (23:8, 21:21, 22:10, 15:24).
Aukštaūgių stokojusioje Lietuvos rinktinėje ryškiausiai žibėjo įžaidėjas – 16 metų 192 cm ūgio Arnas Velička.
Prieš pasaulio čempionatą su „Barcelona“ klubu rankomis sukirtęs lietuvis finale pelnė 18 taškų, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir sugriebė 6 kamuolius.
Daugiausia rezultatyvių perdavimų (po 4,7) atlikęs įžaidėjas buvo išrinktas ir į geriausių čempionato žaidėjų penketą. Į jį dar pateko amerikiečiai gynėjas Collinas Sextonas ir centras Wendellas Carteris, bosnis gynėjas Džananas Musa ir ispanas puolėjas Sergi Martinezas.
– Pernai Europos čempionate laimėjote sidabrą, o šiemet grįžtate su pasaulio pirmenybių bronzos medaliais. Ar maloniau užbaigti čempionatą pergale, bet parsivežti ne sidabro, o bronzos medalį? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Petrausko.
– Aišku, galima kalbėti, kad mes galėjome pasirodyti ir geriau. Bet realiai pasiekėme tiek, kiek galėjome.
Nemanau, kad buvome pajėgūs įveikti amerikiečius. Pripažinkime – jų komanda yra iš kito lygmens. JAV rinktinė buvo žingsniu priekyje prieš visas likusias komandas.
Esu įsitikinęs, kad kiekvienas Lietuvos rinktinės žaidėjas iš savęs išspaudė visas jėgas, ir tai džiugina.
– Lietuvos rinktinė neturėjo pirmojo ryškumo žvaigždžių, tačiau grįžta su medaliais.
Kaip pavyko taip toli nužengti?
– Ir pernai, ir šiemet mūsų pagrindinė stiprybė buvo komandiškumas.
Mes ne tik JAV, bet ir Prancūzijai, dar kelioms ekipoms negalėjome prilygti atletiškumu, šoklumu ar fizine jėga, bet savo trūkumus kompensavome komandiniais veiksmais.
Geras jausmas apima, kai pagalvoji, jog už nugaros liko Bosnija ir Hercegovina, Australija, Kanada, Prancūzija, o į finalinį etapą apskritai nepateko Italija ar Kroatija.
Prieš čempionatą nuogąstavome, kad vaikinams gali nepakakti jėgų. Juk rinktinės branduolys dalyvavo Eurolygos jaunimo kovose ir turėjo tiktai kelias dienas poilsio.
Todėl rengdamiesi visą dėmesį skyrėme ne taktiniam pasiruošimui, o žaidėjų fizinei būklei gerinti.
– Grupės varžybose pirmavote 15 taškų prieš Ispanijos rinktinę, bet išbarstėte persvarą ir apmaudžiai pralaimėjote (61:65). Ar galima teigti, kad būtent ši nesėkmė užkirto kelią į finalą?
– Nenorėčiau su tuo sutikti, nes mes nežinome, kas būtų nutikę ketvirtfinalyje. Būtų buvusi kita situacija, kitas varžovas.
Tačiau pralaimėjimas ispanams buvo labai geras spyris visiems į sėdynę.
Ir sekmadienio mačas parodė, kad visi padarėme išvadas.
Žinojome, kaip išbarstėme pranašumą, kaip ispanai perėmė iniciatyvą, tad stengėmės nebekartoti klaidų. Buvome paruošę rungtynių planą, ir jis tikrai buvo veiksmingas.
– Prieš lemiamą dvikovą neprisiminėte pernykščio finalo, kai nesugebėjote sustabdyti bosnių lyderio Dž.Musos?
– Šių rungtynių įrašą pažiūrėjome tik prieš čempionatą. Anksčiau to daryti paprasčiausiai nesinorėjo.
Kalbėjomės apie šias rungtynes ir su auklėtiniais.
Nors Bosnijos ir Hercegovinos komanda nepateko net į ketvirtfinalį, Dž.Musa įrodė esąs fenomenalus žaidėjas. Jo sustabdyti čempionate negalėjo niekas.
– Kaip pavyko taip sutelkti komandą, kuri mažajame finale per pirmąjį kėlinį nokautavo varžovus?
– Nebe pirmus metus dirbame su komanda, todėl pažįstame žaidėjus, jų charakterį, galimybes.
– Prieš metus debiutavote prie rinktinės vairo ir nuvedėte komandą iki Europos čempionato finalo.
Gal šiemet buvo lengviau?
– Lengviau buvo ir man, ir žaidėjams. Jie jau žinojo, koks mano charakteris, ko reikalauju.
Aš žinojau vaikinų galimybes, todėl taktiškai dirbti buvo gerokai lengviau.
Bet pirmiausia turiu padėkoti krepšinio mokyklų treneriams, kurie visus metus ugdė šiuos krepšininkus. Juk visi atvažiavo patobulėję, žengę nemenką žingsnį pirmyn.
Todėl sakau, kad nemaža dalis laimėto medalio priklauso ir juos ugdžiusiems treneriams.
– Tarpsezoniu atsisveikinote su „Šiauliais“ ir keliatės į Vengriją. Ar dėl darbo rinktinėje nenukentėjo „Atomeromu“ klubo reikalai?
– Iki pat šiol neturėjau laiko rūpintis naująja komanda ir nagrinėti pretendentų. Lauryną Samėną puikiai pažįstu, todėl pritariau vadovų norui gynėją pasikviesti į komandą.
Dėl kitų užsieniečių sprendimą teks priimti artimiausiomis dienomis, nes spaudžia laikas. Todėl ši savaitė buvo labai darbinga.
Manau, per ją baigsime komplektuoti komandą ir galėsiu paatostogauti.
Pasaulio jaunių (iki 17 m.) čempionatai
Vaikinai. Pusfinalis. Lietuva (I.Sargiūnas 15, A.Velička 9) – JAV 70:98, Turkija – Ispanija 83:79 (po pratęsimo).
Finalas. JAV – Turkija 96:56.
Dėl 3-iosios vietos. Lietuva (A.Velička 18, I.Sargiūnas 14, L.Kišūnas 12) – Ispanija 81:63.
Kitas vietas užėmė: 5. Kanada, 6. Prancūzija, 7. Australija, 8. Pietų Korėja, 9. Bosnija ir Hercegovina, 10. Kinija, 11. Dominikos Respublika, 12. Suomija, 13. Argentina, 14. Taivanas, 15. Malis, 16. Egiptas.
JAV čempione tapo ketvirtą kartą per 4 šios amžiaus grupės turnyrus. Turkija ir Lietuva medalius iškovojo pirmą kartą.
Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo bosnis Dž.Musa (vid. 34 tšk.), geriausiu žaidėju išrinktas C.Sextonas (JAV). A.Velička išrinktas į geriausių žaidėjų penketą.
Merginos. Pusfinalis. Italija – Kinija 62:51, Australija – JAV 73:60.
Finalas. Australija – Italija 62:38.
Dėl 3-iosios vietos. JAV – Kinija 65:50.
Australija pirmą kartą tapo čempione. Per visus tris iki tol vykusius šios amžiaus grupės turnyrus aukso medalius laimėjo JAV.
