Lietuvai iššūkį metanti Venesuela: pakilimas ir lyderio nuodėmės

Sekmadienį Lietuvos krepšininkai vėl žengs į aikštę ir Vilniuje egzaminuos dar vieną komandą, šiuo metu išgyvenančią pakilimą, bet vis tiek smarkiai atsiliekančią nuo pasaulio elito – praėjusių metų Amerikos ir šių metų Pietų Amerikos čempionę Venesuelos rinktinę.

Venesuelos krepšinis šiuo metu išgyvena antrą didelį pakilimą. Pirmasis buvo prieš ketvirtį amžiaus, kai Venesuelos rinktinė debiutavo pasaulio pirmenybėse (1990 m.) ir olimpinėse žaidynėse (1992 m.), pirmą kartą tapo Pietų Amerikos čempione (1991 m.) ir iškovojo Amerikos pirmenybių sidabro medalius (1992 m.).

Tuo laikotarpiu puolėjas Carlas Herrera tapo pirmuoju į NBA patekusiu Venesuelos krepšininku. Šis puolėjas stipriausioje pasaulio lygoje žaidė aštuonis sezonus, o vilkėdamas „Houston Rockets“ aprangą dukart tapo NBA čempionu.

Toli už Venesuelos ribų tuomet išgarsėjo dar vienas puolėjas Alexas Nelcha, daug metų žaidęs stipriausiose Europos lygose.

Vis dėlto pirmasis blyksnis buvo trumpas ir Venesuelos rinktinė greitai vėl atsidūrė stipriausių Amerikos komandų šešėlyje. Venesueliečiai apie juos garsiau kalbėti dar kartą privertė tik pastaraisiais metais, kai laimėjo aukso medalius trijuose iš eilės turnyruose: 2014 ir 2016 metų Pietų Amerikos čempionatuose bei 2015 metų Amerikos čempionate.

Antrojo pakilimo šaukliu tapo gynėjas Greivisas Vasquezas, trečiasis į NBA patekęs ir antrasis Šiaurės Amerikos lygoje įsitvirtinęs Venesuelos krepšininkas. Merilendo universitetą baigęs karakasietis nuo 2010 metų žaidžia NBA klubuose, o geriausią sezoną (2012–2013 m.) vilkėdamas „New Orleans Hornets“ aprangą pelnydavo 13,9 taško.

Pastarąjį sezoną G.Vasquezas atstovavo „Milwaukee Bucks“ komandai, bet dėl gruodžio mėnesį atliktos čiurnos operacijos žaidė tik 23 rungtynes. Venesueliečio statistika buvo daug kuklesnė nei geriausią sezoną – tik 5,7 taško ir 4 rezultatyvūs perdavimai.

Vis dėlto pasak paties G.Vasquezo, trauma padėjo jam tapti ir geresniu krepšininku, ir geresniu žmogumi. „Buvo labai sunku sėdėti šalia aikštės. Priverstinės atostogos padėjo man suprasti, kaip stipriai myliu krepšinį. Per šį sezoną daug išmokau, subrendau tiek aikštėje, tiek už jos ribų“, – prieš kelis mėnesius kalbėjo geriausias Venesuelos krepšininkas.

Šiuo metu 29-erių G.Vasquezas neturi galiojančios sutarties su jokiu NBA klubu, bet neabejoja, kad be problemų ras naują darbovietę. „NBA lygoje žaidžiau šešis sezonus. Tikiuosi, kad žaisiu dar šešis“, – sakė du sezonus „Toronto Raptors“ klube kartu su Jonu Valančiūnu rungtyniavęs gynėjas.

Venesuelai buvo iškilusi rimta grėsmė, kad G.Vasquezas nepadės rinktinei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Tačiau ne dėl traumos, o dėl nesutarimų su šalies krepšinio vadovais.

Pernai geriausias šalies krepšininkas pareiškė, jog nebežais nacionalinėje komandoje, kol Venesuelos krepšinio federacijai vadovaus Carmelo Cortezas ar su juo susiję asmenys.

G.Vasquezas neatvyko į praėjusių metų Amerikos pirmenybes, kuriose Venesuelos rinktinė kovojo dėl kelialapio į Rio de Žaneirą, ir tvirtino, jog neketina persigalvoti net dėl olimpinių žaidynių.

Vis dėlto patyręs sunkią traumą ir turėdamas daug laiko apmąstymams, G.Vasquezas atlėgo. Šių metų vasarį jis pranešė, jog yra pasiruošęs padėti Venesuelos komandai, jei tik jo paslaugos bus reikalingos.

„Svarbiausi nesame nei aš, nei Carmelo. Svarbiausia yra Venesuela, – tvirtino G.Vasquezas. – Manau, olimpinės žaidynės yra gera proga parodyti pasauliui, kad nereikia tapatinti šalies vien su jos politikais. Mūsų šalyje yra daug gerų dalykų ir mes privalome tą parodyti pasauliui.

Nemanau, kad mano vieta rinktinėje yra nepajudinama. Privalau, kaip ir kiti žaidėjai, treniruočių stovykloje įrodyti treneriui, kad esu vertas žaisti rinktinėje. Venesuela turi daug gerų krepšininkų. Komanda net ir be manęs iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. Manau, kad galime būti Pietų Amerikos krepšinio lyderiai“.

G.Vasquezo sprendimas buvo puiki žinia visai Venesuelos krepšinio bendruomenei, o pirmiausia rinktinės treneriui Nestorui Garciai. „Greivisas suprato, kad nė vienas sportininkas nėra aukščiau šalies vėliavos. Atstovauti savo šaliai yra didelė garbė. Džiaugiuosi, kad visi krepšininkai nori žaisti rinktinėje“, – sakė N.Garcia.

Kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes Venesuelos rinktinė iškovojo pernai pirmą kartą tapusi Amerikos čempione.

Mechike vykusiame čempionate nedalyvavo JAV rinktinė, rezervinę komandą atsiuntė Brazilija, tačiau stiprių varžovų netrūko. Į olimpinį kelialapį nusitaikė šeimininkai meksikiečiai su Gustavo Ayonu priešakyje, didelius planus kūrė būrys Kanados rinktinės aprangą vilkinčių NBA žaidėjų, ambicingų tikslų neslėpė Jose Juano Barea vedami puertorikiečiai, tik dėl aukso kovoti atvyko Argentinos komanda.

Atrodė, kad Venesuelos krepšininkų galimybės be G.Vasquezo yra labai nedidelės. Per du pirmuosius etapus ši komanda išties nežibėjo – venesueliečiai pralaimėjo Argentinos, Kanados, Meksikos ir Urugvajaus rinktinėms, bet dėl palankių rezultatų kitų komandų rungtynėse užėmė ketvirtąją vietą ir pateko į pusfinalį.

Tačiau tada viskas apvirto aukštyn kojomis. Pusfinalyje Venesuelos komanda pribloškė Kelly Olynyko, Andrew Wigginso ir Anthony Bennetto kompaniją. Venesueliečiai niekuo nenusileido favoritams kanadiečiams, o paskutinę sekundę baudos metimą pataikęs Gregory Vargasas išplėšė savo komandai pergalę 79:78.

Įsismaginę Venesuelos krepšininkai finale davė krepšinio pamoką ir Luisui Scolai bei Andresui Nocioni. Venesueliečiai paskutinėse turnyro rungtynėse šventė pergalę prieš Argentinos rinktinę 76:71.

Į Lietuvą Venesuelos rinktinė atvyko iškart po to, kai praėjusį savaitgalį apgynė Pietų Amerikos čempionės vardą. Venesuelos sostinėje Karakase vykusiame turnyre šeimininkai laimėjo visas šešerias rungtynes.

Pirmajame etape venesueliečiai pranoko Ekvadoro, Paragvajaus, Bolivijos ir Brazilijos rinktines, pusfinalyje nugalėjo Urugvajaus komandą 74:62, o finale dar kartą įveikė Brazilijos krepšininkus 64:58. Venesuelos komanda Pietų Amerikos čempione tapo trečią kartą. Du praėjusius aukso medalių komplektus venesueliečiai irgi iškovojo žaisdami namie (1991 ir 2014 m.).

Verta pažymėti, kad Venesuelos rinktinės užduotis buvo palengvinta, nes galingiausioms Pietų Amerikos krepšinio valstybėms Brazilijai ir Argentinai atstovavo rezervinės komandos, sudarytos vien iš gimtinėje rungtyniaujančių žaidėjų.

Kita vertus, Venesuelai irgi trūko kelių geriausių. Per Pietų Amerikos čempionatą rinktinėje nebuvo ne tik G.Vasquezo, bet ir tik šią savaitę prie komandos prisidėjusių praėjusių metų Amerikos čempionų Johno Coxo, Miguelio Marriagos ir Heisslerio Guillento, kuris pernai buvo išrinktas į žemyno pirmenybių geriausių krepšininkų penketą.

Kol rinktinė laukė šio kvarteto, lyderiu tapo G.Vargasas. 13,2 taško įmesdavęs gynėjas buvo išrinktas naudingiausiu Pietų Amerikos pirmenybių krepšininku. Jo svarbiausi pagalbininkai buvo dar du gynėjai Jose Vargasas (11,3 tšk.) bei Davidas Cubillanas (10,5 tšk.) ir puolėjas Nestoras Colmenaresas (5,8 tšk., 6,8 atk. kam.).

Vis dėlto venesueliečiai šios pergalės nesureikšmina. „Laimėti Pietų Amerikos pirmenybes buvo svarbu, bet olimpinės žaidynės – kitas lygis. Ir mes privalome per mėnesį pakelti savo žaidimą į daug aukštesnį lygį“, – nuo kaklo dar nenusikabinęs aukso medalio kalbėjo vienas Venesuelos rinktinės lyderių D.Cubillanas.