Lietuviai šeštoje kontrolinių rungtynių batalijoje pirmadienio vakarą Kaune kovėsi su Europos čempione Ispanija ir įveikė po pratęsimo 87:83.
„Tai tik pirmoji pasirengimo olimpiadai dalis – ji pasibaigė. Viskas. Važiuojame toliau. Bus tų gerų komandų mūsų kelyje, tačiau svarbiausia dabar yra ne kontroliniai mačai, o tai, kad nebūtų traumų“, – kalbėjo garsiausias šalies krepšininkas, kurio sūnus Domantas jau antrus metus iš eilės atstovauja Jono Kazlausko suburtai ekipai.
LKF prezidentas kalbėjo ir apie vieno iš kandidatų Artūro Milaknio pasitraukimą iš rinktinės.
Pirmadienį po rytinės treniruotės vienas rinktinės kandidatų, tarp dviejų rezervinių krepšininkų likęs Artūras Milaknis pranešė rinktinės trenerių štabui, kad priėmė sprendimą toliau netęsti pasirengimo Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir nevyks į Ispaniją, Argentiną ir Braziliją, kur rinktinė sužais dar penkerias kontrolines rungtynes prieš 2016 m. olimpiadą.
- Pirmasis kartas Lietuvos krepšinio rinktinėje, kai pats krepšininkas atsisakė padėti ekipai, kai jo prašo strategas. Šiandien Jonas Kazlauskas pranešė, kad jam skambino Artūras Milaknis ir sakė, kad nenori toliau tęsti darbo su ekipa. Kaip vertintumėte tokį sprendimą?
– Tai jo paklauskite... Manau, tai pats blogiausias jo sprendimas iki šiol gyvenime. Dėl ko jis taip pasielgė – mes negalime pasakyti. Jis taip nusprendė... Ką mes galime... Einame toliau … Traukinys... nestoja.
- Esate teigęs, kad jaunimą verta „apšaudyti“ aukščiausio rango varžybose. Ar galvojate, kad šios dienos rungtynėse buvo verta į kovą mesti sūnų Domantą, Vaidą Kariniauską ar Marių Grigonį?
– Jei būtų galimybė, visada norisi žaisti prieš Serbiją, Ispaniją, Italiją, Kroatiją ar tuos pačius amerikiečius. Bet kaip suprantate, tokio dalyko nebūna. Tenka kovoti ir prieš silpnesnes ekipas. Kita vertus, na, nėra jau visiškai silpnų komandų Europoje – tai įrodė ir praėjęs Europos čempionatas. Visiems atrodė, kad esame galingi, o mes kelis kartus vos sveiką kailį išnešėme. Taip, kad jaunimas išbandomas visada ir visur.
- Šešerios rungtynės, šeši laimėjimai. Iš šono žiūrint, tai labai geras rezultatas.
– Nieko aš nežiūriu. Tai dar nėra komandos braižas – jo dar nėra, o Jonas Kazlauskas vis ieško – todėl treneris ir leidžia žaisti tai vieniems, tai kitiems. Kaip prasidės olimpiada, tuomet jau tikrai nebus vietos eksperimentams.
- Šiemet rinktinėje du naujokai, pernai – trys. Tai geras ženklas? Vadinasi, ekipoje vyksta kartų kaita...
– Pasižiūrėkite į mūsų rinktinės žaidėjų pasus. Viskas keičiasi ir labai greitai keisis. Jau turime veteranus, kurie ateityje privalės padirbėti tik dėl savęs, o rinktinėje jie atidavę nemažai savo gyvenimo. Tad veteranai dabar, galima sakyti dirba sau...
