Buvo tikimasi, kad būtent ispanai atskleis silpnąsias dabartinio stovio Lietuvos rinktinės vietas, ko nepadarė penki oponentai prieš tai.
Jono Kazlausko auklėtiniai po pratęsimo 87:83 palaužė be abiejų Gasolių bei Ricky Rubio rungtyniavusią Ispanijos rinktinę, kuri akivaizdžiai stokojo tiek fizinės parengties, tiek susižaidimo. Nepaisant pergalės, ispanai atskleidė tris pagrindines problemas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
1. Pernelyg nuspėjamas braižas puolime
Rungtynėse su Ispanija lietuviai mėgino išnaudoti savo ūgio pranašumą prieš išretėjusią varžovų priekinę liniją. „Ant ūselio“ nuolat ieškomi buvo Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Mačiulis.
Šiems penkiems Lietuvos rinktinės žaidėjams nuolat buvo kuriamos situacijos žaisti vienas prieš vieną nugara į krepšį.
Net 28 kartus Lietuvos rinktinė mėgino sukurti nugara į krepšį situacijas „ant ūselio“. Aštuonis kartus tie bandymai pasibaigė klaidomis arba išmuštais kamuoliais.
2. Sunykęs M.Kalniečio ir J.Valančiūno ryšys
Dėmesį reikėtų atkreipti į svarbų M.Kalniečio ir J.Valančiūno tandemą ir ieškoti atsakymo, kodėl jis kol kas neveikia. Rungtynėse su ispanais jųdviejų saitai aikštelėje buvo visiškai sunykę.
M.Kalniečio ir J.Valančiūno „pikenrolas“ buvo žaidžiamas vos 11 kartų. Tik 2 kartus pagrindinis rinktinės atakų organizatorius įvedė kamuolį po krepšiu įkirtusiam savo porininkui.
Jųdviejų „pikenrolas“ leido Lietuvos rinktinei pelnyti viso labo 3 taškus, kai pirmajame kėlinyje M.Kalnietis atakavo varžovų aukštaūgį ir pelnė du taškus su pražanga.
3. Komandinės gynybos problemos
kol kas gynyboje lietuviai vis dar stokoja tarpusavio supratimo ir greičio, kas labai svarbu prieš „du prieš du“ ginantis „stepoutu“.
M.Kalnietis staigiau išlįsti iš varžovo užtvaros, J.Valančiūnas – greičiau sugrįžti prie savo tiesioginio oponento, o į pagalbą atėjęs trečiasis žaidėjas – staigiau sugrįžti prie savo žmogaus ir „uždaryti“ metimą.
Sustabdyti ispanų puolimą yra labai sudėtinga, net ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinei. Istorija rodo, kad Lietuvos rinktinės gynyba su J.Kazlausku retai tampa pagrindine nesėkmių priežastimi.
Ko gero, labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į puolimą, kur M.Kalniečio ir J.Valančiūno tarpusavio sąsajos bus labai reikalingos, o nuspėjamo žaidimo braižo pasekmės buvo stipriausiai juntamos praėjusių metų Europos čempionato grupės etape.
