„Žaidimas su brazilais tik parodė, kad lietuviams negalima aprimti turint net ir didelį taškų atotrūkį. Tačiau kad ir kaip žiūrėtum į šias rungtynes, Lietuva tikrai solidžiai sužaidė startinį olimpiados mačą“, – tikino garsus Lietuvos krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis, pastaruoju metu derinantis sutartį su Italijos Kantu miesto klubu.
Lietuviai po dviejų kėlinių sekmadienio vakarą pirmavo net 58:29, o įpusėjus trečiam kėliniui vis dar daužė varžovus trisdešimties taškų skirtumu. Tačiau po to brazilai pakilo į šturmą ir, prasidėjus ketvirtajam kėliniui, buvo priartėję iki 57:70.
Renaldas Seibutis pataikė labai svarbų tritaškį ir kiek numalšino aistras, bet brazilai ir nepasidavė, o įtampa baigiantis akistatai tik didėjo.
Likus žaisti dvi minutes šeimininkai priartėjo iki keturių taškų, bet du taškus su pražanga pelnęs Domantas Sabonis leido lengviau atsikvėpti – 78:71. Šie taškai buvo lemtingi – po jaunojo D.Sabonio nokdauno brazilai jau neatsigavo.
Buvęs Maskvos srities „Chimki“ ekipos vedlys mano, kad šįkart nereikia vertinti atskirų mūsų komandos žaidėjų statistikos ir gvildenti galimų jų klaidų priežasčių.
„Viską šiose rungtyse lėmė emocijos. Brazilai tikrai nežaidė kažkokio ypatingo krepšinio – pagavo tam tikru momentu energiją, atsirado emocijos, užsivedimas, ir nedaug trūko, kad nelaimėtume. Mums šiek tiek pritrūko kontrolės. Tačiau pasikartosiu – vyrai žaidė neblogai ir pergalė tikrai yra pelnyta.“
- Šiame mače nežibėjo Jonas Valančiūnas – 6 taškai, vos 3 atkovoti kamuoliai ir 5 pražangos. Kas jam atsitiko? Ką išskirtumėte šioje dvikovoje, be Manto Kalniečio ir Pauliaus Jankūno, kurie atrodė kaip visada solidžiai? – lrytras.lt paklausė R.Kurtinaičio.
– Man patiko, kaip į mačą įsitraukė Antanas Kavaliauskas. Jei kalbėsime apie Domantą Sabonį, nereikia manyti, kad jis bus ekipos lyderis, – kita vertus, jis jau dabar komandoje kovoja kaip senbuvis. Man patinka, kad Domantas nedaro nieko nereikalingo aikštėje, o su brazilais lemiamu momentu buvo net komandos vedlys.
Na, o J.Valančiūnas... kaip J.Valančiūnas. Jam skirtas lyderio vaidmuo, ir visi prieš jį rengsis gintis, ruoš tam tikrus derinius. Jam bus sudėtinga, bet reikia su tuo susitaikyti ir žinoti, kad ir toliau bus ne lengviau. Bet jis yra labai svarbi komandos dalis – to nenuginčysi.
Apskritai labai gerai, kad Jonas Kazlauskas su brazilais sugebėjo sužaisti su visais 12 krepšininkų, o ne pergalės siekė su 5 ar 7 žaidėjų pagalba. Ateityje tai turėtų duoti tam tikrų pranašumų – juk krūviai, skirti lyderiams, gali rimtai atsiliepti ateityje per atkrintamuosius mačus.
Pasižiūrėkite: visi žaidė, visi įnešė savo indėlį į laimėjimą. Ir nesvarbu, kokia ta pergalė – vieno ar trisdešimties taškų skirtumu. O ypač, kai startuoji olimpiadoje...
- Buvo gana keista matyti, kad ir lyg ir kritiniu momentu – kai iš 30 taškų teliko vos 4 – rinktinės treneris Jonas Kazlauskas buvo ramus. Kaip tai paaiškinsite?
– Jonas turi tokią savotišką gamtos dovaną – esu girdėjęs, kad tai vadinama oratoriniu menu. Viskas priklauso nuo intonacijos, kuria bandai kam nors ką nors pasakyti. Gal tu gali šimtu procentų teisingą dalyką sakyti, tačiau jei tai darysi miegodamas – mažai kas tavęs klausys.
Jonas moka kalbėti ramiai ir įtikinamai – jam to pakanka, jam nereikia draskytis, kad jį išgirstų. Pavyzdžiui, aš taip nemoku. Jei aš kalbu ramiai, manęs niekas negirdi – kaip ir be tų trijų rusiškų keiksmažodžių negaliu įkalti žaidėjams į galvą, ko aš noriu.
Šiose rungtynėse J.Kazlauskas ir vėl elgėsi taip, kaip moka, – turi Dievo dovaną... Jis neįvarė komandai panikos. Mačo pabaiga buvo sudėtinga, bet ramiai įmetė Renaldas Seibutis, jaunasis Saboniukas padarė tai, ko reikia, ir pergalė buvo šauni. Kalbu apie tai, kad teisingą trenerio požiūrį perėmė žaidėjai.
- Gal pamatėte rinktinės startiniame mače tai, kas nacionalinės ekipos stratego buvo slepiama per kontrolines akistatas?
– Galiu pasakyti, kad man tikrai patiko Vaidas Kariniauskas. Jo nesu stebėjęs anksčiau, bet kai mačiau prieš žaidynes ir dabar – man patiko jo rami kamuolio kontrolė. Manau, kad nuo Šarūno Jasikevičiaus laikų neturėjome tokio įžaidėjo, kuris rinktinėje dvelktų ramybe ir šauniai kontroliuotų kamuolio judėjimą.
- Kas buvo svarbiau rungtynėse su brazilais – ar tai, kad sugebėjome susikrauti 30 taškų persvarą, ar kad lemiamu momentu suradome potencialo išplėšti pergalę?
– Manau, kad vis dėlto tai, jog sugebėjome susikrauti persvarą. Brazilai pradžioje žaidė taip, kad man kilo keisti klausimai – ir jie dar svaigsta apie olimpinius medalius? Bet, pasirodo, Brazilija turi potencialo. Jei mes neturėtume gero atotrūkio, kas žino, kaip viskas būtų, jei pirmautume vos 10 taškų skirtumu.
Aš daugmaž žinau, ką reiškia tas pietietiškas krepšinis – jie vadovaujasi ne protu, o emocijomis. O juolab brazilai – namai, noras pasirodyti... Tai dviguba energija. Bus labai įdomu pasižiūrėti dviejų pietų kraštų rinktinių mačą – Ispanija prieš Braziliją. Ir vieniems, ir kitiems jau iškilo lyg ir nenumatytos problemos – pralaimėjo.
- Iš tiesų, B grupėje įvyko ir sensacijų – Kroatija sugebėjo nurungti Ispaniją. Tai Lietuvos rinktinei į naudą?
– Lyg ir gerai. Bet daug turiu pavyzdžių, kai viskas būna ne taip, kaip pradžioje atrodo. Pavyzdžiui, 1988 metų Seulo olimpiadoje pirmoje akistatoje SSRS rinktinė, kurioje žaidžiau ir aš su A.Saboniu, Š.Marčiulioniu ir V.Chomičiumi, į kaulus gavo nuo Jugoslavijos, bet galiausiai mes tapome olimpiniais čempionais. Manau, kad šioje grupėje viskas dar labiau susimaišė ir kai kam nebus kur trauktis – nuo to mačai bus tik dar labiau nenuspėjami. Svarbiausia, kad mes esame tie, kurie laimėjo startines rungtynes, o ne pralaimėjo.
