Tai ekipa, kuri yra viena iš pretendenčių laimėti olimpinius aukso medalius ir tie, kurie gali įveikti JAV rinktinę“, – kalbėjo ne kartą ispanų žaidimą kritikavęs dabar jau Italijos Kantu krepšinio klubo treneris lietuvis Rimas Kurtinaitis.
Rimo Kurtinaičio žodžiai apie Pau Gasolį Ipanijos ekipą lydi ir Rio olimpiadoje. Liepos pabaigoje legendinis Lietuvos krepšininkas, o dabar treneris „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėdamas apie Ispanijos rinktinės lyderį Pau Gasolį nepagailėjo kietos kritikos, kurį labai greitai sulaukė reakcijos Ispanijoje.
„Gerbiant ispanus, gal ir nepasiteisins, bet manau, kad jų laukia šiųmetės futbolo rinktinės likimas Europos čempionate. Jie – neatsinaujinę, važiuoja ant senų pavardžių, laikraščiai mato tik P. Gasolį. Bet toks jis buvo prieš 10 metų. Aišku, P. Gasolis yra aukščiausio lygio žaidėjas, bet tokios sportinės formos eiti į aikštelę man būtų gėda“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio specialistas po antrosios Lietuvos ekipos pergalės kontroliniame mače su Ispanija 76:74.
Tačiau Ispanija šeštadienį pasauliui parodė kiek kitą savo veidą – po nykios pradžios ir dviejų pralaimėjimų bei skurdžios pergalės prieš Nigeriją, ispanai sudaužė nepralaiminčią Rio Lietuvą net 50 taškų skirtumu – 109:59.
„Man tik tas rezultatas yra šiek tiek keistokas, tačiau pralaimėjome gerai komandai ir nereikia daryti jokios tragedijos. Turime savo sąskaitoje 3 pergales ir viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – paskutiniame mače įveiksime Kroatiją ir grupėje būsime pirmi.
- Bet skirtumas tikrai per didelis...
– Galiu tik pasvarstyti, kad daug ką lėmė du faktoriai: ispanai buvo labai blogoje situacijoje ir pralaimėjimo atveju važiuotų namo. Manau, tai labai juos motyvavo. Jiems tai buvo lyg finalas. Antra – manau, lietuviai pagalvojo, kad viskas bus paprasčiau, suprantamiau ir tai lėmė, kad rezultatas ir po didžiosios pertraukos tik didėjo. Tačiau iš esmės – koks skirtumas: ar pralaimėsi vienu tašku, ar penkiasdešimt. Dabar, esant tokiai situacijai grupėje, šis faktorius nieko nelemia. Taškų santykio skaičiuoti nereikia.
- Buvo kalbų, kad, galbūt, lietuviai galėjo pradėti skaičiavimus bei vertinti varžovus atkrintamosiose kovose – todėl tyčia pralaimėjo. Ką jūs galvojate apie tai?
– Nemanau, kad toks variantas buvo. Pažįstu daugelį žaidėjų ir patį Joną Kazlauską, Gintarą Krapiką ar Darių Maskoliūną. Tokiais dalykais jie nespekuliuotų. Jie žaidžia taip, kaip žaidžiasi tą dieną – ir šeštadienis nebuvo geroji dieną. Kitas dalykas – nematau jokios logikos... Vis tiek visi stengiasi būti grupėje pirmais. Juks net ir įsivaizdavus, kad kažkas vyksta, tu automatiškai prarandi labai svarbų faktorių – nugalėtojo mentalitetą. Ir kodėl reikia nukristi žemiau pirmosios pozicijos? Juk automatiškai gauni šiek tiek silpnesnį kitos grupės varžovą atkrintamuosiuose mūšiuose. Manau, viskas labai paprasta – taip susiklostė žaidimas, pritrūko kai kurių žaidėjų indėlio ir nereikia pralaimėjime bandyti įžvelgti kažkokių blogybių.
- Prieš olimpiadą jūs itin kritiškai kalbėjote apie Ispanijos rinktinę ir jos lyderį Pau Gasolį. Pakeitėte dabar savo nuomonę?
– Aš nekalbėjau kritiškai – aš sakiau tai, ką mačiau tą dieną, kaip tądien žaidė ispanai. Galbūt, mane dar ir šiek tiek užgavo ir tam tikra ispanų pozicija: jie dukart pralaimėjo Lietuvai kontroliniuose mačuose, tačiau jų žiniasklaida dėliojo ir prognozavo olimpines vietas. Ir mūsų rinktinės ji net nematė ketvirtfinalyje, nors mes buvome geresni už juos.
Tad kažkam reikėjo atsakyti ispanams – kiti prisibijojo, aš – ne. O Pau Gasolis... Jis tada atrodė nekaip. Tačiau visi žino, koks geras yra žaidėjas P.Gasolis, kad jis yra vienas geriausių pasaulio krepšininkų. Paprastai ispanai geriausią savo sportinę formą pasiekia varžybų ketvirtfinaliuose, pusfinaliuose – bet tai žaidimas su ugnimi.
Juk dar vieno pralaimėjimo atveju, jiems nereikėtų siekti tos sportinės formos – jos nereikėtų siekti, nes reikėtų važiuoti namo. Todėl aš tada ir sakiau savo nuomonę.
Kas dar... Ispanai, nors ir jau yra pagyvenę, tačiau meistrai – jie moka žaisti, sugebėjo susiimti reikiamu momentu, nesutriko ir padarė savo darbą.
-Vis labiau pirštu bedama į Joną Valančiūną – jis nežaidžia taip, kaip iš jo tikimąsi.
– Kai per kontrolinius mačus Jonas gerai žaidė – tikėjausi, kad jis jau subrendo, tačiau kažkaip jam dabar nesiseka. Gynyba yra gerai, tačiau rinktinė iš jo tiksi daugiau taškų, o jų nėra. Bet dar juk ne olimpiados pabaiga – treneriai viską mato, patars Jonui kaip elgtis ir ką daryti. Jis dar parodys save gerąja prasme.
– Pralaimėjimas nuo ispanų skaudžiai kirs rinktinės žaidėjams?
– Nemanau. Neturėtų. Kai kada geriau pralaimėti 50 taškų, negu vienu. Po to guli naktį, negali užmigti. Žinoma, viskas priklauso nuo žaidėjų profesionalumo. Kuo jis profesionalesnis, tuo labiau krepšininkas moka valdyti savo kūną, savo emocijas.
Pralaimėjimas pralaimėjimu, bet jau parodėme tiek kontrolinėse, tiek ir olimpinėse kovose, kad mokame žaisti. Manau, jei ekipa vėl susikaups ir pradės žaisti taip, kaip kovojo olimpiados pradžioje – viskas bus gerai. O tam tikrų duobių būna pas visas rinktines.
