„Galima kalbėti apie globalines rinktinės klaidas – ankstyvas ar vėlus pasirengimas olimpiadai, tinkami ar ne varžovai kontroliniuose mačuose, psichologinis pasirengimas ir taip toliau. Bet esmė – jau vėlu ieškoti priežasčių. Reikia tik mokytis iš klaidų. Bet tai jau Lietuvos krepšinio federacijos darbas, o ne žaidėjų ir trenerių“, – tikino buvęs garsus praeityje krepšininkas ir dabartinis Seimo narys Sergejus Jovaiša.
Jis aiškino, kad trečiadienio ketvirtfinalio rungtynės eilinį kartą paneigė įvairias kalbas, kad Lietuvos nacionalinė ekipa žaidė kažkokius užkulisinius žaidimus ir todėl pralaimėjo tiek Ispanijai, tiek ir Kroatijai.
„Juk visiems buvo aišku, kad Serbija buvo kur kas palankesnis varžovas nei australai. Tas jų išgirtas Raduljica po praėjusio Europos čempionato Jono Valančiūno bijojo kaip velnias kryžiaus. Ir pagal žaidimo kokybę serbai tikrai neblizga. O australai nuo pat pradžių atrodė galingai, todėl ir grupėje buvo antri“, – aiškino S.Jovaiša.
Krepšinio specialistas įvardijo didžiausią Lietuvos komandos bėdą Rio de Žaneire.
„Viskas kur kas paprasčiau, nei galima pagalvoti. Jono Kazlausko rinktinėje nėra nė vieno krepšininko, kuris galėtų būti ekipos lyderiu. Pasižiūrėkite, iš kurių klubų surinkti žaidėjai ir kas jie yra tose komandose – nėra nė vieno krepšininko, kuris savo klube būtų smogiamoji jėga. Nėra tų, kurie tose komandose būtų lyderiais. Taigi, jei susirenka ne lyderiai, tai kaip jie gali būti lyderiais, jei jie to nemoka daryti? O šiose olimpinėse žaidynėse reikėjo rinktinėje turėti tą žmogų, kuris temptų, trauktų komandą sunkiu momentu“, – dėstė savo mintis buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Nors daug kas tikėjosi, kad tuo žmogumi galėjo būti NBA „Toronto Raptors“ ekipoje žaidžiantis Jonas Valančiūnas, krepšinio ekspertas tikino, kad po praėjusio Europos čempionato šis vidurio puolėjas nepatobulėjo.
„Visi tikėjosi, kad rinktinės ramsčiu bus Jonas. Nes praėjusiame „Eurobasket“ jis tikrai tobulėjo, aš jau galvojau, kad po metų pamatysiu dar dar didesnį progresą. Tačiau jis sustojo ir atrodė Rio labai prastai. Taip pat nieko negalėčiau pasakyti ir apie kitą Joną – Mačiulį.
Kaip ir Madrido „Real“ ekipoje, taip ir rinktinėje jo vaidmuo yra „padėjėjo“ – jis niekaip netempia į lyderius. Apskritai, šioje rinktinėje, po nesėkmės su Australija, man labai gaila tik dviejų žmonių. Visų pirma – Manto Kalniečio. Jis vienintelis nacionalinėje ekipoje žaidė stabiliai, protingai ir nustebino mane.
Nesitikėjau, kad jau laidojamas po praėjusio „Eurobasket“ Mantas atsities ir taip puikiai žais. Na, o antras žmogus – tai Jonas Kazlauskas. Aš neabejoju, kad jis išlaukęs tam tikrą laiką, vis dėlto atsistatydins ir baigs savo karjerą ekipoje. Tačiau jis palieka įpėdiniui naujos kartos komandą, su kuria bus galima žaisti dar ketvertą metų. Ir labai gaila, kad jis traukiasi iš komandos ne tuo akordu, kuriuo vertėtų jam išeiti – skambiai, išdidžiai ir pakilia nuotaika“, – aiškino S.Jovaiša.
Šnekėdamas apie rinktinės akistatą su australais, S.Jovaiša įžvelgė vieną akivaizdų rinktinės minusą.
„Tenka kalbėti suktai: individualios krepšininkų savybės nėra tokios geros, kokios būtinos rinktinės nariams. Jei tam tikrose J.Kazlausko schemose jiems sekasi žaisti, tuomet to nesimato. Bet vos tik atsiranda tam tikrų niuansų, individualios krepšininkų savybės nesutampa su jų galimybėmis. Su australais aiškiai matėsi, kad didžiajai daliai mūsų žaidėjų trūko mąstymo aikštėje. Australija nieko stebėtino nerodė, bet Lietuvos atstovai nemąstė, neskaitė žaidimo, o kiti tai darė labai paviršutiniškai. Todėl ir toks rezultatas“, – baigė pokalbį S.Jovaiša.
