Olimpinis krepšinio turnyras, prasidėjęs triguba viltimi, baigėsi aplamdytais šonkauliais ir tamsa galvoje.
Per lėti gindamiesi, be idėjų atakuodami Jono Kazlausko vyrai visiškai sudužo per olimpinių žaidynių ketvirtfinalio mačą su Australija, o gal ir dar anksčiau.
Trimis pergalėmis olimpinį turnyrą pradėję Lietuvos krepšininkai trečiadienį patyrė trečią skaudžią pamoką, kuri šįsyk reiškė olimpinės kelionės pabaigą.
Po pralaimėjimo 64:90 „Carioca“ areną teko palikti nuleista galva.
Sirgaliai po krepšinio mačo: „Tikėjomės bent jau kovos“
„Esame labai nuliūdę, nes mūsų šalyje visi laukė medalio“, – ištarė Lietuvos rinktinės lyderis Mantas Kalnietis.
„Subyrėjome, – pripažino Renaldas Seibutis. – Galbūt dėl emocijų, likusių nuo praėjusių rungtynių, dėl trumpo laiko atsitokėti.“
„Susimovėme. Tiesiog susimovėme“, – tarė Jonas Valančiūnas.
Paskutinį kartą su Lietuvos rinktine buvęs Robertas Javtokas jausmus apibūdino vienu žodžiu: „Šūdini.“
Įstrigo tarsi džiunglėse
Nors už arenos durų Rio de Žaneire kepino karšta saulė, viskas buvo tamsu „Carioca“ arenoje Lietuvos krepšiniui.
Rinktinės lyderis M.Kalnietis sunkė iš savęs paskutines jėgas, bet jis buvo vienišas karys lauke. Visą turnyrą žibėjęs įžaidėjas iš nevilties mostelėjo ranka ir užsidengė rankomis veidą trečiajame kėlinyje, kai australų persvara perkopė 20 taškų.
Paulius Jankūnas tuo metu jau buvo iškritęs dėl smūgio į šonkaulius rungtynių pradžioje.
J.Mačiulis švaistė laiką, pasinėręs į beprasmes diskusijas su teisėjais, tegu ir iš tiesų nesiekiančiais aukščiausio olimpinio lygio.
J.Valančiūnas visas žaidynes atrodė sutrikęs, lyg prieš porą valandų iš kitos planetos nusileidęs vyrukas, nepažįstantis komandos draugų.
J.Kazlausko prašomos minutės pertraukėlės negelbėjo. Visa Lietuvos komanda trečiadienį pateko į tankias džiungles, kuriose bandė po vieną skintis kelią, bet išėjimo taip ir nerado.
Varžovai – lyg ant sparnų
Australai nuo pirmųjų minučių atrodė pasmerkti sėkmei.
Patrickas Millsas skverbėsi kaip smėlis visur, kur norėjo.
Jis ir kitas Australijos rinktinės gynėjas Matthew Dellavedova įžūliai taškais apiplėšinėjo lietuvius vidury dienos.
Jie iki pertraukos dviese pelnė 31 tašką – daugiau nei visa Lietuvos komanda, per du kėlinius atsilikusi 30:48.
Net „Carioca“ arenos prieigose su automatiniais šautuvais budintys rūsčių veidų kareiviai būtų pavydėję australams taiklumo.
Taip, ši Lietuvos krepšinio karta neturi tokių talentų kaip 1996 metais, kai įveikė mažajame finale australus vedami Arvydo Sabonio, trečiadienį stebėjusio mačą atskirai nuo kitų „Carioca“ arenos tribūnose.
Tačiau dar blogiau, kad Lietuvos komanda į rungtynes žengė be tikėjimo ir energijos, kuria pasižymėjo 2000 metais, kai vadovaujant tam pačiam J.Kazlauskui pastarąjį kartą užlipo ant olimpinės pakylos, mače dėl bronzos nugalėjusi Australiją.
Nesusitvarkė su galva
Kai kas pasakytų, kad vien žaisti olimpiados ketvirtfinalyje yra nuostabus pasiekimas, kad tokios šalys kaip Australija nėra laimėjusios olimpinio medalio, o Italija į žaidynes nepatenka nuo 2004 m.
Tačiau ne toks turėjo būti lietuviškas krepšinis, kurio didžiuojamės jau tiek daug metų.
„Vyrai, supykite“, – atskriejo prašymas iš nedidelės lietuvių sirgalių tribūnos „Carioca“ arenoje trečiajame kėlinyje.
Pykti, badyti varžovus alkūnėmis ar keliais jau buvo per vėlu.
Kažkas buvo sulūžę Lietuvos krepšininkų žaidime, o galbūt dar labiau jų viduje po skaudžių pralaimėjimų B grupėse paskutinėse dvejose rungtynėse Ispanijai ir Kroatijai.
„Prisiekiu – visi buvome kartu, po pralaimėtų rungtynių nebuvo nei panikos, nei nieko. Mes vienas kito nei kaltinome, nei ką.
Žinoma, kiekvienoje komandoje visko būna, bet atmosfera buvo gera ir tikrai tikėjau, kad olimpiada mums taip nesibaigs“, – kalbėjo kapitonas R.Javtokas, žaidęs komandoje nuo 2001 metų, bet po mačo su Australija pareiškęs, jog karjera rinktinėje baigėsi.
Galbūt viltys buvo per didelės, kad jas atlaikytų.
Kaip ir kiti talentingi Lietuvos olimpiečiai – Rūta Meilutytė ar Henrikas Žustaustas, mūsų žaidėjai negalėjo išsilaisvinti, kai reikalai pasisuko prasta kryptimi.
„Nežinau, nesusitvarkiau su galva. Galbūt perdegiau.
Labai norėjau, bet nepadariau. Labai prastas turnyras man“, – neslėpė J.Valančiūnas.
Iš pirmų lūpų
Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas: „Praėję ketveri metai buvo geri. Aš tikiuosi ir linkiu, kad ir toliau rinktinė užimtų ketvirtą ar aukštesnę vietą pasaulio čempionatuose ar iškovotų medalius Europos pirmenybėse. Džiugu ir tai, kad olimpiadoje mes įveikėme grupės etapą. Tik skaudu tai, kaip mes pabaigėme. Jeigu būtume pralaimėję kovodami, o ne sudaužyti, vertinčiau visai neblogai. Mes gavome gerą pamoką – mūsų jaunimas turi pamatyti, kur jie yra, koks čia lygis. Ateityje linkiu jiems sėkmės ir kad po ketverių metų jie duotų grąžos. Be to, aš visada sakiau – nepervertinkite žaidėjų. Kai iškovoja tris pergales ir prasideda kalbos, kad jau galima įveikti JAV, jauni žmonės su tuo nesusitvarko, jie mano, kad taip gali būti iš tikrųjų. O tada nebėra susikaupimo. Tai yra didelė bėda. Ir aš nežinau, kaip nuo to apsaugoti, – juk aplinkui telefonai, internetas. Čia reikia geresnio psichologo nei aš. Aš atidirbau ketverius metus, kaip manęs ir prašė. Dabar neskubėkime su visomis išvadomis.“
Iš mačo protokolo
Ketvirtfinalis. Lietuva – Australija 64:90 (17:26, 13:22, 13:22, 21:20). M.Kalnietis (5 rez. perd.) ir A.Kavaliauskas (5/6 dvitaškių) po 12, R.Seibutis 8, J.Mačiulis (0/4 dvitaškių) ir M.Kuzminskas (6 atk. kam.) po 6, P.Jankūnas, A.Juškevičius ir J.Valančiūnas (8 atk. kam.) po 5, V.Kariniauskas 4, D.Sabonis 1/P.Millsas 24 (5/11 tritaškių), A.Baynesas 16 (7/9 dvitaškių, 5 atk. kam.), M.Dellavedova 15, J.Inglesas 10, R.Broekhoffas 7, A.Bogutas ir D.Andersenas po 6, B.Motumas ir D.Martinas po 2.
Taiklumas. 24/43 (56 proc.) ir 23/38 (61) dvitaškių, 4/15 (27) ir 10/25 (40), 4/12 (33) ir 14/17 (82) baudų. Atkovota kamuolių 32 ir 31, perimta 4 ir 8, rezultatyvių perdavimų 14 ir 30, klaidų 17 ir 9.