„Jaučiuosi lyg grįžęs namo“, – nusijuokė R.Broadusas.
32 metų amerikietis dienraščiui „Lietuvos rytas“ pasakojo apie tai, kas jį maloniai stebina Vilniuje ir kas įkvepia.
Kol mes kalbėjomės, Rashauno širdies draugė kanadietė Kelly su jųdviejų trejų metų sūnumi Gabrieliu apžiūrinėjo sostinę. Šeima į Vilnių atvyko sekmadienį.
Krepšininkas Lietuvoje – ne naujokas, o ir mūsų šalies sostinė jam puikiai pažįstama.
Mūsų šalyje 180 cm ūgio įžaidėjas anksčiau praleido šešerius metus, o jo draugė pernai tik savaitę viešėjo Utenoje.
„Kol kas jai čia viskas patinka. Vilnius man nėra nepažįstamas, buvau jame daugybę kartų su komandos draugais, tačiau iki šiol pačiam neteko čia vairuoti.
Visada naudojuosi GPS, bet būna, kad vis tiek pasiklystu“, – nusijuokė jis.
Pradžia buvo nelengva
R.Broadusas pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2009-aisiais. Sezoną Marijampolės „Sūduvoje“ amerikietis prisimena su kartėliu.
Pykčiai su klubo valdžia dėl laiku nesumokėto atlyginimo, kalbos barjeras ir sudėtinga pradžia svetimoje šalyje.
„Man tai buvo sunkiausi metai. Pirmi metai, daug žmonių kalbėjo tik lietuviškai arba rusiškai, buvo sunku apsiprasti. Tačiau su metais tapo gerokai lengviau, jau žinau, kaip čia viskas vyksta“, – prisiminė krepšininkas.
Per šešerius čia praleistus metus jis išmoko ir keletą žodžių lietuviškai, o jei treneris kalba apie krepšinį, vertimas nėra būtinas.
„Moku pavienių žodžių, tačiau dar nepavyksta jų sudėti į sakinį. Bet jei kas nors nekalba angliškai, bandau pasakyti žodį lietuviškai ir viliuosi, kad supras, ko aš noriu“, – juokėsi R.Broadusas.
Geriausiai jautėsi Utenoje
Palikęs Marijampolę amerikietis trumpam persikėlė į Ukrainą, tačiau neilgai trukus jau sportavo Šiauliuose.
Vėliau Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzą jis laimėjo su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Utenos „Juventus“.
Būtent pastarojoje ekipoje krepšininkas jautėsi geriausiai.
„Tuomet grįžau į aikštę beveik po metų pertraukos – tiek užtruko atsigauti po traumos.
Utena man labai patiko – puikus miestas ir nuostabūs sirgaliai. Žaisdami namie sulaukdavome neįtikėtino palaikymo. Daug didesnio negu klubuose, kuriuose iki tol man yra tekę žaisti“, – prisiminė R.Broadusas.
Praėjusį sezoną jis praleido Lenkijoje, o dabar dėl aukščiausių vietų LKL čempionate kovos vilkėdamas „Lietuvos ryto“ marškinėlius.
Amerikietis – vienas daugiausia klubų Lietuvoje pakeitusių legionierių.
„Tiesiog viskas taip susidėliojo. Kasmet ieškodamas darbo tikrai nežinojau, kad važiuosiu į Lietuvą. Netgi žaisdamas čia nebūdavau įsitikinęs, kad ir kitą sezoną praleisiu Lietuvoje, nes turėjau galimybių ir kituose klubuose“, – pasakojo R.Broadusas.
Tačiau apsvarstęs jas su agentu Sauliumi Svetkausku įžaidėjas vis dėlto rinkdavosi Lietuvą.
Vertina gautą galimybę
Kitaip negu daugeliui kitų naujokų, R.Broadusui nereikėjo aiškinti, kokios svarbios šeštadienį vyksiančios pirmosios šį sezoną „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ rungtynės.
Krepšininkui nekart teko žaisti su kauniečiais, tačiau šis mačas vis dėlto bus išskirtinis.
„Pirmąkart aš esu komandoje, kuri realiai pretenduoja į čempionės titulą. Žinoma, nesakau, kad laimėti gali tik Vilniaus ir Kauno komandos, nes pastaruoju metu labai patobulėjo ir kitos.
Tačiau pirmą kartą per karjerą žaidžiu komandoje, kurios pagrindinis tikslas – čempionų taurė. Tikrai manau, kad mes galime tai padaryti.
Rungtynės su „Žalgiriu“ man bus išskirtinės. Paprastai šią dvikovą stebėdavau per televizorių, o dabar tapsiu jos dalimi. Labai to laukiu“, – patikino įžaidėjas.
Į „Lietuvos ryto“ klubą persikėlęs amerikietis stebina nuoširdumu ir paprastumu.
Per savo karjerą jis nerungtyniavo garsiuose Eurolygos klubuose, todėl nuo prabangių dovanų neišpuiko.
„Man „Lietuvos rytas“ yra geriausias klubas, kokiame iki šiol yra tekę žaisti. Pamenu, atėjau į biurą ir Martynas (klubo direktorius M.Purlys. – Red.) sako: išsirink batus.
Aš apžiūrėjau ir pasiėmiau vieną porą. O jis man sako: ne, imk keturias.
Ankstesniuose klubuose gaudavome po vieną porą batų sezono pradžioje ir vėliau – per Kalėdas. Išties nustebau. (Juokiasi.)
Man tai yra nauja. Štai mano automobilis – naujintelis BMW.
Mano karjeroje to nebuvo. Manau, kad tuos dalykus vertinu labiau nei tas, kuris tai gaudavo visą karjerą. Aš daug metų sunkiai dirbau, kad patekčiau į tokį lygį. Todėl man tai ypač svarbu“, – atviravo R.Broadusas.
Havajai – kitas pasaulis
Įžaidėjo šeima pastaruosius 19 metų gyvena Havajuose.
Šioje įstabaus grožio saloje jis baigė vidurinę mokyklą, o dabar grįžta kiekvieną vasarą.
„Havajuose yra toks posakis: jei turi maisto, šeimą ir alaus, esi turtingas žmogus“, – juokėsi Rashaunas.
Visus metus besitęsianti vasara, banglentės, dangaus žydrumo vanduo, todėl gyvenimas Havajuose labai paprastas. Tuo įsitikinęs krepšininkas.
„Pinigai ten vaidina ne svarbiausią vaidmenį, daugiausia dėmesio skiriama šeimai. Nuo mažumės šeimos nariai yra labai artimi.
Mano motina gimė Havajuose, ji turi penkis brolius ir seserį, o jie visi dar po penkis vaikus. Jų vaikai – taip pat po keturias ar penkias atžalas.
Bendruomenė labai maža. Gatvėje gali prasilenkti su pusbroliu, kurio nepažįsti. Žmonės ten labai atsipalaidavę.
Tiesą sakant, net nelaikau Havajų JAV dalimi – viskas ten yra kitaip.
Kitoks gyvenimo būdas, maistas, žmonės. Lyg kitas pasaulis. Nuvykęs kur nors į JAV noriu kuo greičiau grįžti ten“, – juokėsi jis.
Krepšinis nepopuliarus
Nors Havajuose atvirų krepšinio aikščių apstu, ši sporto šaka nėra tarp populiariausiųjų.
„Jiems labiau patinka plaukioti banglentėmis“, – nusijuokė Rashaunas.
„Amerikietiškasis futbolas, tinklinis, beisbolas ir tik tuomet įsiterpia krepšinis“, – populiariausias sporto šakas saloje vardijo jis.
Vis dėlto vaikinas didžiąją laiko dalį Havajuose praleisdavo ne prie knygų ar paplūdimyje, o krepšinio aikštėje.
„Sugrįždavau iš mokyklos šiek tiek po 14 valandos, greitai pavalgydavau, su broliu sėsdavome ant dviračių ir lėkdavome į vieną krepšinio aikščių, kur, žinodavome, rasime žmonių. Grįždavome apie 10 val. vakaro, kai būdavo tamsu“, – prisiminė jis.
Šiuo metu profesionaliai krepšinį žaidžia tik du havajiečiai. Ir abu – Lietuvoje. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandai atstovauja įžaidėjas Derrickas Low.
„Mes kartu augome“, – patikino R.Broadusas.
Būtent D.Low buvo viena priežasčių, kodėl krepšininko karjeros kelias pasuko į Lietuvą, – vaikystės draugas jį supažindino su agentu S.Svetkausku.
Šeima nuolat kraustėsi
Bendrauti su Rashaunu paprasta ir lengva. Jis netuščiažodžiauja, kalba nuoširdžiai ir atvirai.
Iš komandos draugų jis ne kartą yra girdėjęs, kad yra kitoks nei kiti amerikiečiai.
„Nežinau, ką jie nori tuo pasakyti. (Juokiasi.) Gal todėl, kad esu lengvai bendraujantis, su manimi lengva sutarti. O galbūt todėl, kad esu čia jau ne vienus metus.
Juk dauguma amerikiečių atvažiuoja, po metų išvyksta ir niekada nebegrįžta“, – svarstė krepšininkas.
Į JAV priklausančius Havajus šeima persikėlė, kai Rashaunui buvo 14 metų.
Krepšininko tėvas – karininkas, todėl ne kartą teko kraustytis iš vienos vietos į kitą.
Krepšinį žaisti jis pradėjo būdamas šešerių, kai šeima penkerius metus gyveno Teksase. Tiek pat laiko jie praleido Vokietijoje, ten gimė ir jo brolis. O kartą per vienus metus gyvenamąją vietą pakeitė net trijose valstijose.
„Gal ir tai mane išskiria iš kitų amerikiečių, man teko daug keliauti. Būdamas toks jaunas turi išmokti prisitaikyti naujoje vietoje, nuolat bendrauti su naujais žmonėmis, susirasti draugų.
Nebuvo lengva, bet tai gera patirtis ir man iki šiol padeda“, – patikino R.Broadusas.
Gavo Albanijos pilietybę
Šiemet jis žengė naują žingsnį karjeroje. Rugpjūčio mėnesį gavęs Albanijos pilietybę įžaidėjas atstovavo šaliai 2017-ųjų Europos čempionato atrankos varžybose.
Šis žingsnis nebuvo ilgai planuotas – atvirkščiai, netikėtas ir pačiam krepšininkui.
Naujai suburtos Albanijos rinktinės treneris graikas Antonis Constantinides ieškojo įžaidėjo.
Albanai jau buvo sutarę su jaunu amerikiečiu, tačiau jis prieš pat pirmąją treniruočių stovyklą persigalvojo.
„Albanija norėjo pakeisti savo krepšinio veidą, todėl kai tas vaikis atsisakė, komanda, regis, ėmė trupėti.
Todėl treneris susisiekė su agentūra, kuriai priklauso mano agentas, ten jam parodė mano žaidimo epizodų, jam patiko.
Žinoma, atskira kalba buvo dėl mano amžiaus. Bet jis tame įžvelgė pranašumų. Jie norėjo suburti jaunų žmonių komandą, o aš galėjau savo patirtimi padėti ugdyti tuos jaunus žaidėjus“, – sakė jis.
Įkvepia M.Jordanas
Ekipos draugai jau supažindino jį su šalies istorija, o ir pats krepšininkas ketina domėtis toliau.
„Tai nėra tiktai krepšinis – man didelė garbė atstovauti šiai tautai. Tad žaisdamas stengiausi atiduoti 100 proc. jėgų ir visą širdį.
Žinoma, pasiskaičiau apie albanų istoriją, ką jiems teko patirti.
Komandos draugai pasakojo savo šeimų istorijas.
Pavyzdžiui, yra trys vaikinai, kurie atgavo Albanijos pilietybę, o gyvena Graikijoje.
Vienas dabar gyvena Italijoje, o kitas grįžo iš Anglijos. Jie pasakojo, kada išvyko ir kokios aplinkybės tai lėmė.
Man tai tiesiog atvėrė akis. Bet, žinoma, to negana.
Noriu sužinoti dar daugiau“, – patikino jis.
Krepšininko šūkis – nuolat mokytis ir tobulėti. Būdamas vaikas jis dažnai stebėdavo NBA legendos Michaelo Jordano žaidimą ir stengdavosi atkartoti jo veiksmus.
„Išskyrus dėjimus“, – nusijuokė jis.
Rashaunas dažnai stebi archyvinius garsiojo amerikiečio žaidimo epizodus. Tai jį įkvepia ir prieš rungtynes.
„Mėgstu stebėti ir jaunus žaidėjus. Nors jiems ir trūksta patirties, jie visada įlieja ką nors nauja. Net mokyklų žaidėjai kasmet tampa vis geresni.
Aš tiesiog dievinu krepšinį. Jei žaidėjas geras ar turi ką nors išskirtinio, stengiuosi iš jo pasimokyti ir pritaikyti tai sau.
Visada stengiuosi mokytis. Kol žaidžiu, tol galiu išmokti ko nors nauja“, – įsitikinęs R.Broadusas.
R.Broaduso karjera
Gimė 1984 m. rugpjūčio 5 d. Mililanyje (Havajai, JAV). Ūgis 180 cm, svoris 87 kg.
Klubai. 2008–2009 m. Brašovo CSU (Rumunija), 2009–2010 m. Marijampolės „Sūduva“, 2010 m. Lvovo „Politechnika-Halyčyna“, 2010–2012 m. „Šiauliai“, 2012–2013 m. Klaipėdos „Neptūnas“, 2014–2015 m. Utenos „Juventus“, 2015–2016 m. Dombrova Gurničos MKS, nuo 2016 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“.
