Vis dėlto komandų pajėgumas ir galimybės smarkiai skiriasi. Paaiškėjus lyderėms ir autsaiderėms, kai kurioms ekipoms praradus turnyrinę motyvaciją, turbūt vyks daug nieko nelemiančių rungtynių, kurios neprisidės prie krepšinio populiarinimo.
Prieš pirmuosius Eurolygos mačus – laikas pažvelgti, ką komandos parengė naujam sezonui ir ko iš jų galima tikėtis.
16. Bambergo „Brose“
Praėjęs sezonas. Eurolygos reguliariojo sezono grupėje – 3-oji vieta (6 ir 4), „Top 16“ grupėje – 6-oji vieta (7 ir 7). Vokietijos lygos finale nugalėjo Ulmo „ratiopharm“ 3:0. Vokietijos taurės pusfinalyje pralaimėjo Miuncheno „Bayern“ 79:86.
Optimalus penketas. Janis Strėlniekas (Latvija, 27, 191), Fabienas Causeur (Prancūzija, 29, 195, Vitorijos „Baskonia“), Dariusas Milleris (JAV, 26, 203), Danielis Theisas (24, 204), Nicolo Melli (Italija, 25, 205). Treneris Andrea Trinchieri (Italija).
Ką parengė per vasarą. Bambergo klubas sukėlė daug triukšmo praėjusį sezoną, kai ne tik pasiekė pirmąją pergalę „Top 16“ etape, bet ir iki paskutiniųjų turų kovojo dėl kelialapio į ketvirtfinalį. Nors „Brose“ pritrūko vienos pergalės, Šiaurės Bavarijos sirgaliai buvo devintame danguje ir pradėjo nekantriai laukti kito sezono, kuriame tiksi neprastesnių rezultatų.
Į dar vieną Eurolygos odisėją „Brose“ iškeliauja išsaugojusi didžiąją dalį pernykščių pajėgų – komandoje pasikeitė tik trys žaidėjai. Vis dėlto vienas praradimas yra ne šiaip labai svarbus, o gali būti lemiamas – Vokietijos čempionai tikrai pasiges į Stambulo „Darussafaka“ išvykusio amerikiečio Bradley Wanamakerio, kuris praėjusį sezoną buvo trenerio Andrea Trinchieri sukurtos žaidimo sistemos variklis.
Naujokai Fabienas Causeur ir Maodo Lo net dviese neužpildys B.Wanamakerio paliktos spragos, o šįmečiam „Brose“ aiškiai trūksta individualiai stipraus lyderio. Bambergo komandai trūksta ir centimetrų. Aukščiausi pagrindinio dvyliktuko žaidėjai – tik 208 cm ūgio Yassinas Idbihi ir naujokas Vladzimiras Veramejenka.
Ko tikėtis? Pernai „Brose“ iššoko aukščiau bambos, ir šiais metais ją gali ištikti antrojo sezono sindromas. Komandos sudėtis – silpna, net palyginti su turnyro vidutiniokais, o emocinio pakilimo, kuris stūmė į viršų prieš kelis mėnesius, nebeužteks. Priešintis varžovams bus sudėtinga, o kelios nesėkmės gali pakirsti pasitikėjimą savimi ir turėti neigiamos įtakos krepšininkų kovingumui.
15. Belgrado „Crvena Zvezda“
Praėjęs sezonas. Eurolygos reguliariojo sezono grupėje – 3-oji vieta (5 ir 5), „Top 16“ grupėje – 4-oji vieta (7 ir 7), ketvirtfinalyje pralaimėjo Maskvos CSKA 0:3. Adrijos lygos finale nugalėjo Belgrado „Mega“ 3:0. Serbijos lygos finale nugalėjo Belgrado „Partizan“ 3:1. Serbijos taurės pusfinalyje pralaimėjo „Partizan“ 60:68.
Optimalus penketas. Charlesas Jenkinsas (JAV, 27, 191, Milano „Emporio Armani“), Stefanas Jovičius (26, 198), Nemanja Dangubičius (23, 204), Milko Bjelica (32, 207, Stambulo „Darussafaka“), Ognjenas Kuzmičius (Bosnija ir Hercegovina, 26, 214, Atėnų „Panathinaikos“). Treneris Dejanas Radonjičius (Juodkalnija).
Ką parengė per vasarą. Praėjusį sezoną „Crvena Zvezda“ smogiamoji jėga buvo aukštaūgių duetas Quincy Milleris ir Maikas Zirbesas. Suprantama, Eurolygos mastais neturtingas Belgrado klubas neturėjo nė mažiausių vilčių pratęsti su jais sutartis ir du milžinai šį rudenį apsivilko Tel Avivo „Maccabi“ aprangą.
Nors „Crvena Zvezda“ į kitas komandas išlydėjo ne tik abu lyderius, bet ir Tarence‘ą Kinsey bei Vladimirą Štimacą, stipriai liūdėti nevertėjo. Į Belgradą pakviesti gynėjas Charlesas Jenkinsas bei aukštaūgiai Milko Bjelica ir Ognjenas Kuzmičius taip pat stiprūs krepšininkai, kuriuos sustabdyti bus nelengva daugeliui varžovų.
Dar svarbiau, kad iškeliauti į kitus kraštus neskubėjo jaunosios kartos žaidėjai 23-ejų Nemanja Dangubičius ir Luka Mitrovičius bei 21-erių Marko Guduričius, degantys noru pasirodyti galingiausių Europos klubų vadovams ir užsitikrinti pelningesnes sutartis. Be to, Belgrado ekipoje liko daug labiau patyrę Marko Simonovičius ir Stefanas Jovičius, kurie atstovaudami Serbijos rinktinei ką tik iškovojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalius.
Ko tikėtis? Ketvirtą sezoną „Crvena Zvezda“ treniruojantis Dejanas Radonjičius galės vystyti savo žaidimo filosofiją, bet jo krepšininkai individualiu meistriškumu smarkiai atsilieka nuo favoritų, todėl komandos galimybės yra ribotos. Belgrado ekipa gali sujaukti vieno ar kito Europos milžino planus, bet nėra pajėgi kelis mėnesius žaisti stabiliai ir iškovoti tiek pergalių, kad jų užtektų kelialapiui į ketvirtfinalį.
14. Kauno „Žalgiris“
Praėjęs sezonas. Eurolygos reguliariojo sezono grupėje – 4-oji vieta (5 ir 5), „Top 16“ grupėje – 8-oji vieta (2 ir 12). Lietuvos lygos finale nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ 4:1. Lietuvos taurės finale pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos rytui“ 57:67.
Optimalus penketas. Kevinas Pangosas (Kanada, 23, 188, Las Palmaso „Herbalife“), Leo Westermannas (Prancūzija, 24, 197, Limožo CSP), Edgaras Ulanovas (24, 198), Paulius Jankūnas (32, 205), Augusto Lima (Brazilija, 25, 208, Madrido „Real“). Treneris Šarūnas Jasikevičius.
Ką parengė per vasarą. Svarbiausia permaina „Žalgiryje“ įvyko dar praėjusio sezono viduryje, kai buvo atleistas treneris Gintaras Krapikas ir jį pakeitė iki tol padėjėjo pareigas ėjęs Šarūnas Jasikevičius.
Naujasis strategas tarpsezoniu jau galėjo pateikti savo komandos viziją ir paprašyti tokio stiliaus žaidėjų, kokių jam labiausiai reikėjo, taip pat galėjo atsisakyti krepšininkų, kurių jam nebereikėjo. Ir nors išvykusiųjų sąrašas buvo netrumpas, Kauno klubas beveik visus į jį patekusius žaidėjus, išskyrus Ianą Vougiouką, paleido be širdgėlos.
Atnaujindami sudėtį „Žalgirio“ vadovai atsigrežė į gana jaunus užsieniečius (Kevinui Pangosui, Leo Westermannui ir Augusto Limai – nuo 23-ejų iki 25-erių) ir patyrusius lietuvius (ir Artūras Milaknis, ir Antanas Kavaliauskas jau žaymėjo 30-ąjį gimtadienį). Permainos akivaizdžiai sustiprino priekinę liniją, bet, palyginti su praėjusių metų rudeniu, kai komandoje dar žaidė Mantas Kalnietis, antroji linija netapo galingesnė.
Ko tikėtis? Keli praėję Eurolygos sezonai „Žalgiriui“ buvo panašūs: komanda sunkiai prasibraudavo į „Top 16“ etapą ir jame būdavo priversta skaičiuoti pralaimėjimus. Šį sezoną kovoti dėl kelialapio į geriausių šešioliktuką nereikia, todėl silpnų varžovų nebus, o stipresnieji nuolaidžiauti neketina. „Žalgiris“ pasikeitė ne taip stipriai, kad galėtų tikėtis ženkliai geresnių rezultatų nei praėjusių sezonų „Top 16“ etape.
13. Kazanės „Uniks“
Praėjęs sezonas. Europos taurės reguliariojo sezono grupėje – 2-oji vieta (7 ir 3), „Last 32“ grupėje – 1-oji vieta (6 ir 0), aštuntfinalyje pralaimėjo Zeliona Guros „Stelmet“. Vieningos lygos finale pralaimėjo Maskvos CSKA 1:3.
Optimalus penketas. Quino Colomas (Andora, 28, 188), Keithas Langfordas (JAV, 33, 193), Antonas Ponkrašovas (30, 200), Kostas Kaimakoglou (Graikija, 33, 204), Arciomas Parachovskis (Baltarusija, 29, 211). Treneris Jevgenijus Pašutinas.
Ką parengė per vasarą. Pernai „Uniks“ tikslas buvo iškovoti Europos taurę ir po sezono pertraukos grįžti į Eurolygą. Tikslas kartu buvo ir pasiektas, ir nepasiektas. Europos taurės turnyre Kazanės komanda patyrė didelį fiasko ir iš kovos pasitraukė jau aštuntfinalyje, bet į Eurolygą pateko pro kitas duris – tapo Vieningos lygos vicečempione.
Tatarstano klubo vadovai nusprendė, kad rezultatai buvo pakankamai geri ir didelių reformų nesiėmė. Kazanėje liko ir treneris Jevgenijus Pašutinas, ir beveik visi pagrindiniai žaidėjai, o su abiem „Uniks“ lyderiais Keithu Langfordu ir Quino Colomu buvo sudarytos naujos dviejų sezonų sutartys.
Vienas nedaugelio krepšininkų, kurių komandai nebereikėjo, buvo sirgalius nuvylęs Artūras Milaknis. Nors sutartis turėjo galioti dar metus, „Uniks“ atsisakė lietuvio paslaugų ir jį pakeitė Europoje tik vieną sezoną žaidusiu amerikiečiu Coty Clarke‘u.
Atsarginių suolą taip pat papildė du Rusijos rinktinės žaidėjai Pavelas Antipovas ir Jevgenijus Voronovas, bet jiedu nėra labai svarus pastiprinimas Eurolygoje apie aukštas vietas galvojančiai komandai.
Ko tikėtis? K.Langfordas kartą jau gavo rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui skiriamą A.Fordo prizą (2014 m., kai žaidė Milano „Emporio Armani“), o šį sezoną bus kone pagrindinis pretendentas laimėtį šį apdovanojimą dar kartą. Tačiau aiškų ir labai stiprų lyderį turinčio „Uniks“ žaidimo braižas varžovams bus pernelyg lengvai nuspėjamas, o K.Langfordo pagalbininkai – nepakankamai aukšto lygio, kad ši komanda galėtų planuoti daug pergalių.