Krepšininkas atvirai papasakojo savo karjeros istoriją ir visus jautriausius bei sunkiausius jos momentus. „Aš užaugau būdamas beveik vienas. Į Seviliją atvykau būdamas vos 15-os metų. Šeima man buvo svarbi, bet ji buvo toli nuo manęs, kitoje šalyje.
Aš gyvenau Ispanijoje ir jų kalbos nemokėjau. Niekada nepamiršiu, kai treneris Carlosas Romero paklausė manęs: kas su tavim negerai? Atsakymo neturėjau. Būti Ispanijoje esant tokiu jaunu buvo sunku. Pasiilgau namų, nekalbėjau ispaniškai. Bet tą rytą jaučiausi ypatingai blogai.
Visada pirmas atvykdavau į sporto salę, tačiau tąkart taip nebuvo. Jaučiausi atitrūkęs nuo visko. Treneris pasakė: su komanda esi tris mėnesius, turi būti geros formos. Ir aš galvojau: vyruti, aš nežinau, kas su manimi negerai. Buvo sunku ir neturėjau atsakymų į jokius klausimus.
Atėjo Kalėdos, pertrauka, kai išvykau į Latviją. Atskridus namo girdėjau, kaip oro uoste žmonės kalba latviškai ir pamaniau: Dieve, tai taip puiku, jaučiuosi lyg rojuje. Norėjau namie būti kaip galima ilgiau ir tos dvi savaitės buvo puikios. Kai grįžau į Ispaniją, supratau, kad nebenoriu ten būti.
Pakavau daiktus ir jaučiau, kaip jie kvepia namais, kaip rūbus man išskalbė mama ir galvojau, kad siaubingai trokštu namo. Apie tai mąsčiau kelias dienas. Mano lagaminas gulėjo ant lovos beveik supakuotas ir laukė savo laiko.
Tačiau tada pradėjau treniruotis su komanda. Ir supratau: esu geras. Krepšinis man padeda atitrūkti nuo kitų dalykų. Nustojau galvoti ne apie krepšinį. Kai vėl pradėjau žaisti, komandos gydytojai skyrė man vitaminus.
Galvojau: vėl vitaminai? Bet jų man reikėjo, nes jaučiausi sergantis. Po savaitės pradėjau jaustis geriau. Praėjo antra, trečia savaitė. Galvojau: pagaliau jaučiuosi taip, kaip turiu jaustis. Galėčiau bėgioti, nesijaučiau mieguistas. Gal keista, bet komanda iškart nepasakė, kas man yra. Vėliau sužinojau, kad mane kankino mažakraujystė.
Kai mane pradėjo gydyti, svėriau tik 71 kilogramą. Buvau lyg skeletas. Bet iki sezono pradžios priaugau 14 kilogramų. Jaučiausi stiprus, tvirtas. Dabar yra įdomu visa tai prisiminti, nes esu NBA, esu sveikas, jaučiuosi gerai.
Prieš penkerius metus negalėjau perbėgti aikštės nesijausdamas mieguistas, o dabar esu Niujorko „Knicks“ narys“, – prisiminimais dalinosi K.Porzingis.
