Tritaškis.lt pateikia dalį žurnalisto Jaredo Zwerlingo interviu.
– Kaip jautėtės pirmą NBA sutartį pasirašydamas 26 metų?
– Esu visiškai patenkintas savo karjera. Visų pirma todėl, kad lėtai brendau. Kai man buvo apie 16 metų, visi mano bendraamžiai turėjo barzdą ir vaikščiojo su merginomis. Aš buvau liekniausias ir lėčiausias. Žaidžiau savo mokyklos antrojoje komandoje, tačiau gaudavau mažai žaidimo laiko. Kildavo minčių, kad krepšinis nėra man, tačiau norėjau būti šalia jo. Pradėjau lankyti teisėjų kursus ir būdamas 16 metų gavau teisėjo licenciją. Vienu metu žaidžiau mokyklos komandoje, teisėjavau jaunesnių vaikų rungtynėse ir užsidirbdavau šiek tiek pinigų. Taip pat rašiau apie krepšinį viename Lietuvos krepšinio portale.
– Kaip tada patobulėjote?
– Pradėjau daugiau dirbti su fiziniu parengimu, sustiprėjau ir paaugau. Kai po vasaros grįžau į mokyklą, visi nustebo mane pamatę. Viena vasara pakeitė mano gyvenimą. Sugrįžau į krepšinį ir vis dar esu jame.
– Kada buvo jūsų didžiausias krepšinio lūžis?
– Jeigu atvirai, aš vis dar nesu patenkintas. Nesu nei jaunas, nei senas. Šiais laikais krepšininkai žaidžia iki 40 metų, jeigu rūpinasi savo kūnu, išvengia traumų ir turi noro tiek rungtyniauti. Vis dar nesu savimi patenkintas, dar galiu daug patobulėti.
– Papasakokite, kaip sužinojote apie „Knicks“ komandos kvietimą.
– Tada buvau Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje. Paprastai užmiegu iki vidurnakčio, tačiau tada nemiegojau dar 1 val. nakties. Mano agentas parašė žinutę ir paklausė: „Ar galiu kalbėti?“ Jam paskambinau ir jis pasakė: „Klausyk, turime pasiūlymą iš NBA komandos, po kelių minučių patikrink savo elektroninį paštą.“ Tai buvo trumpas pokalbis. Agentas nepasakė komandos ir tos kelios minutės buvo lyg kelios dienos. Aš tada lyg pakvaišęs tikrinau savo el. paštą. Apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad mane kviečiasi „Knicks“ ekipa. Norėjau tai pranešti savo šeimai, bet visi miegojo. Kitą dieną nusprendžiau priimti pasiūlymą.
– Žinote, kiek laiko „Knicks“ komanda stebėjo jūsų žaidimą?
– „Knicks“ mane pradėjo stebėti dar tada, kai žaidžiau Lietuvoje. Prieš penkerius metus man pranešė, kad „Knicks“ ir kelios kitos komandos stebi mano žaidimą. Šiomis dienomis skautų darbas yra labai išplėtotas ir jie žaidėjus pradeda stebėti nuo 13 metų. Tai gerai, nes kuo daugiau žinai apie krepšininką, tuo geresnį sprendimą priimsi. Per šiuos metus buvo gandų ir kalbų, tačiau konkretaus pasiūlymo neturėjau.
– Ką „Knicks“ komandoje pamatėte per pirmą mėnesį?
– Komandos organizacija yra labai profesionali, o krepšininkai tikrai draugiški. Mes kartu žaidžiame vaizdo žaidimus, leidžiame laiką ir, svarbiausia, „Knicks“ vadovybė prie to prisideda. Ji organizuoja krepšininkų pietus ir vakarienę bei įvairius renginius. Mūsų treniruočių bazė yra tokia, kurioje gali praleisti visą dieną ir jaustis lyg namuose. Tai padeda suformuoti stiprų komandos mikroklimatą.
– Kokius vaizdo žaidimus žaidžiate?
– FIFA! „Manchester United“ seniai yra mano mėgstamiausia komanda ir joje vis dar žaidžia Wayne‘as Rooney. Jis yra puikus kovotojas. Vaizdo žaidimus žaidžiame treniruočių bazėje ir keliaudami į kitus miestus. Futbolas Europoje populiaresnis, tačiau net ir amerikiečiai gerai žaidžia šį vaizdo žaidimą. Carmelo Anthony taip pat yra futbolo gerbėjas. Turime keletą vyrukų, kurie yra panašaus pajėgumo: Kristapas Porzingis, Saša Vujačičius ir Willy Hernangomezas. Taip pat buvo Niujorko miesto futbolo komandos rungtynėse.
– Kiek daug latvis K.Porzingis jums padėjo įsilieti į NBA?
– Jis yra iš Latvijos, aš iš Lietuvos ir mes esame kaimynai. Mes vienas kitą vadiname broliais. Kai pasirašiau sutartį, jam parašiau ir mes pakalbėjome. K.Porzingis man patarė, kur turėčiau gyventi, ką turėčiau daryti, kada turėčiau atvykti. Čia atvykau rugsėjo trečią dieną ir per dieną treniruodavausi kartą arba po du. Aš dabar gyvenu name, kuriame jis gyveno praėjusiais metais. Manau, kad mes su Hernangomezu vis dar jo per daug klausinėjame: „Kai vykstame žaisti į kitą miestą, ką turėtume vilkėti? Kai vykstame į rungtynes, ką turėtume vilkėti? Kokiu laiku turime pasirodyti?“ Klausimai būna tokio tipo ir jis visada padeda.
– Ką išmokote iš C.Anthony?
– Aš net nežinojau, ko iš jo tikėtis, ir jis mane nustebino. Per pirmą treniruotę priėjo prie manęs ir paklausė, kaip man sekėsi olimpiadoje, kaip gyvena buvęs NBA žaidėjas Linas Kleiza. Išmokau, kad net ir būdamas NBA žvaigždė gali būti paprastas žmogus. Tai svarbiausia jo savybė. Toks elgesys ypač svarbus mums, naujokams ir tu tada gali jaustis lyg šeimoje.
– Jūs jau patyrėte pirmąjį NBA skonį. Koks patarimas jums buvo naudingiausias?
– NBA krepšininkai daug daugiau dirba ties individualiais įgūdžiais, tokiais kaip kojų darbas. Visos mažos detalės, į kurias tu galbūt nekreipi dėmesio, sudaro visumą. Stebint Carmelo žaidimą gali atrodyti, kad viskas paprasta. Tačiau jeigu jį stebėsi labai atidžiai, pamatysi jo mažus žingsnius, mažus judesius ir tai jam suteikia didelį pranašumą.
– Jūs anksčiau niekada nežaidėte tokioje arenoje kaip „Madison Square Garden“. Koks jausmas rungtyniauti tokioje aplinkoje?
– Dar tada, kai net negalvojau apie žaidimą Niujorke, šiame mieste viešėję draugai sakė, kad reikia būtinai aplankyti šią areną. Jau žinojau, kad čia yra kažkas ypatingo. Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka ir čia visada arenos pilnos sirgalių, todėl smagu vėl žaisti tokioje aplinkoje, kur žmonės mėgsta krepšinį.
