D. Adomaičio portretas: koks yra naujasis Lietuvos rinktinės treneris

Kaip trenerio 42 metų D.Adomaičio karjera kol kas trumpa, o jo vadovaujamos komandos dar nė karto nėra iškovojusios čempionių titulo.

„Lietuvos rytas“ siūlo prisiminti – koks buvo D.Adomaičio kelias į rinktinę.

D.Adomaičio pavardę Lietuvos krepšinio visuomenė išgirdo prieš ketvirtį amžiaus –1991-aisiais 17-metį vaikiną iš Šakių krašto pakvietė Vilniaus „Statyba“.

Kaip tik tuo metu pirmoji geriausių ir geresnių Lietuvos krepšininkų banga plūstelėjo į užsienį, todėl jaunimui atsivėrė naujų galimybių, o D.Adomaičiui nereikėjo daug laiko, kad jomis pasinaudotų.

Nesulaukęs nė 20-ies jis tapo „Statybos“ pagrindinio penketo žaidėju, o trečiajame LKL čempionate (1995–1996 m.) pelnydavo 19,9 taško ir rezultatyviausių krepšininkų rikiuotėje užėmė penktąją vietą.

Išaugęs „Statybos“ marškinėlius, D.Adomaitis patraukė į stipriausią Lietuvos klubą – „Žalgirį“. Jame puolėjas žaidė tris sezonus, triskart tapo LKL čempionu ir prisidėjo prie abiejų didžiausių Kauno komandos tarptautinių pergalių. Vilkėdamas Jono Kazlausko treniruojamo „Žalgirio“ aprangą D.Adomaitis tapo Europos taurės laimėtoju (1998 m.) ir Eurolygos čempionu (1999 m.).

1997–1998 m. sezoną Europos taurės turnyre D.Adomaitis buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ krepšininkų ir pelnydavo 13,8 taško. Vis dėlto kauniečiams patekus į Eurolygą ir sustiprinus sudėtį, puolėjui teko pasislinkti.

Nors jis ir neteko vietos starto penkete, beveik visose rungtynėse žaisdavo apie 20 min. ir svarbiausiame žemyno turnyre pelnydavo 8,6 taško.

Auksinį 1999-ųjų sezoną D.Adomaičiui kone įsimintiniausios buvo Eurolygos pusfinalio rungtynės su Pirėjo „Olympiakos“. Į Graikijos klubo krepšį D.Adomaitis įmetė 15 taškų, o vieną jo tritaškį pirmajame kėlinyje galima vadinti mačo lūžiu.

Iš karto po pergalingo sezono dauguma „Žalgirio“ krepšininkų išsivažinėjo po Europą.

Į užsienį išvyko ir D.Adomaitis. Po to jis karjerą tęsė dar dešimt metų, žaidė Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos klubuose, su Vroclavo „Sląsk“ porai sezonų netgi grįžo į Eurolygą, bet nė viena jo komanda nė iš tolo neprilygo „Žalgiriui“.

Lietuvos rinktinėje D.Adomaitis žaidė palyginti trumpai. Jis XX amžiaus pabaigoje dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (1997 ir 1999 m.), viename pasaulio čempionate (1998 m.) bei 2000 metų Sidnėjaus olimpiadoje, žaidė 41 oficialias rungtynes ir pelnė 250 taškų.

Lietuvos rinktinė tuo metu, karjerą baigus Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio kartai, išgyveno sunkų laikotarpį ir truputį atsiliko nuo pasaulio krepšinio lyderių.

Bet pereinamasis etapas greitai baigėsi, ir Lietuvos krepšininkams, tarp kurių buvo ir D.Adomaitis, Sidnėjuje pavyko iškovoti olimpinius bronzos medalius. Tai – vienintelis D.Adomaičio apdovanojimas žaidžiant Lietuvos rinktinėje.

D.Adomaičio vaidmuo Sidnėjuje buvo tik epizodinis. Nors rinktinę ir treniravo su D.Adomaičiu „Žalgiryje“ dirbęs J.Kazlauskas, olimpinėje komandoje žaidė stipresni panašios pozicijos krepšininkai: Saulius Štombergas, Mindaugas Timinskas, Ramūnas Šiškauskas.

D.Adomaitis į aikštę buvo įleistas tik per trejas rungtynes, bet į JAV (grupėje) ir Jugoslavijos (ketvirtfinalyje) rinktinių krepšį taškų neįmetė.

10-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius vilkintis krepšininkas pasižymėjo tik per nieko nebelėmusią pirmojo etapo dvikovą su silpniausia varžove – Naujosios Zelandijos komanda, kurią vangiai žaidę lietuviai nugalėjo 85:75. Per šias rungtynes D.Adomaitis pelnė 20 taškų.

„Beveik visi buvo nuodėmingi – tiek puldami, tiek gindamiesi. Net tą dieną rezultatyviausias iš lietuvių D.Adomaitis lygioje vietoje prarado 4 kamuolius“, – prieš 16 metų rašė „Lietuvos rytas“.

D.Adomaičio trenerio karjera – dar trumpa, bet joje jau yra pakilimų ir nuopuolių. Bet kol kas nėra nė vieno čempiono titulo!

Naujos veiklos D.Adomaitis ėmėsi vos baigęs krepšininko karjerą. 2009 metais jis pakabino ant vinies sportinę aprangą ir tais pačiais metais pradėjo dirbti trenerio padėjėju Slupsko „Czarni“ klube, į kurį jį pakvietė vyriausiasis treneris Igoris Migliniekas.

Lietuvis latviui patarinėjo neilgai. To paties sezono pabaigoje, 2010 metų kovą, „Czarni“ atleido I.Miglinieką ir vyriausiojo trenerio pareigas perdavė D.Adomaičiui.

Sezonui pasibaigus Slupsko klubas neieškojo kito stratego, o paskui nė trupučio nesigailėjo dėl to, kad pasitikėjo trenerio karjerą ką tik pradėjusiu D.Adomaičiu. Jo vadovaujami Slupsko krepšininkai 2011 metų pavasarį įvykdė maksimalią užduotį ir iškovojo Lenkijos pirmenybių bronzos medalius – vos antruosius „Czarni“ istorijoje.

2012 metais D.Adomaitis perėjo į kitą Lenkijos klubą – Vloclaveko „Anwil“ ir jame netrukus pajuto kitą trenerio darbo pusę. Čempionatas net nebuvo spėjęs įsibėgėti, bet dėl keturių iš eilės pralaimėjimų supykę „Anwil“ vadovai parodė D.Adomaičiui duris.

Tą kartą pasitvirtino posakis – nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Netekęs darbo Lenkijoje D.Adomaitis jau po poros savaičių sulaukė buvusio „Žalgirio“ laikų bendražygio Dariaus Maskoliūno kvietimo prisidėti prie „Lietuvos ryto“ trenerių štabo.

Vilniaus klube D.Adomaitis beveik du sezonus dirbo trenerio padėjėju, o 2014 metų kovo paskutinę dieną, kai „Lietuvos rytas“ atleido kroatą Aleksandarą Petrovičių, buvo paskirtas vyriausiuoju treneriu.

Trumpas laikotarpis einant šias pareigas paliko nemalonių nuosėdų. Nors Vilniaus komanda tapo LKL reguliariojo sezono nugalėtoja, atkrintamųjų varžybų pusfinalyje ji pralaimėjo „Žalgiriui“ ir pirmąkart XXI amžiuje nepateko į finalą. O „Lietuvos ryto“ vadovai nutarė, kad jiems su D.Adomaičiu – ne pakeliui.

Išvykęs iš sostinės D.Adomaitis savarankiško darbo įgūdžius gludino provincijoje – Utenos „Juventus“ klube. Jam vadovavo vieną sezoną (2014–2015 m).

Nedideliame mieste treneris pateko į daug ramesnę aplinką, kur buvo keliami kur kas mažesni reikalavimai, bet su „Juventus“ pasiekė tokį pat rezultatą, kaip su „Lietuvos rytu“ – iškovojo LKL bronzos medalius.

Ši bronza spindėjo kitaip: „Lietuvos rytui“ ji buvo didelė nesėkmė, o „Juventus“ – didelė pergalė. D.Adomaičiui Utenos klubo bronza buvo tramplinas į didesnes finansines galimybes turintį „Neptūno“ klubą.

Praėjęs sezonas Klaipėdos komandoje buvo geriausias kol kas trumpoje D.Adomaičio, kaip trenerio, karjeroje. Jo vadovaujamas „Neptūnas“ pakartojo geriausią klubo istorijoje rezultatą ir iškovojo LKL sidabro apdovanojimus.

Įspūdingiausią pergalę klaipėdiečiai pasiekė permainingoje pusfinalio serijoje, kurioje 3:2 nugalėjo buvusią D.Adomaičio komandą „Lietuvos rytą“.

„Tai – pati svarbiausia pergalė trenerio karjeroje, – „Neptūnui“ iškopus į LKL finalą kalbėjo D.Adomaitis. – Faktas, kad nugalėjome stipresnę komandą, – juk „Lietuvos rytą“ visi vadino favoritu. Turėjome silpnesnių vietų, bet privertėme varžovus žaisti taip, kaip palankiau mums.“

D.Adomaičio treniruojamos komandos Lietuvos lygoje visuomet iškovodavo prizines vietas.

Tokio pat tikslo reikės siekti ir su Lietuvos rinktine, bet einant naujas pareigas užduotis bus gerokai sudėtingesnė.

Gimė 1974 m. sausio 19 d. Degutinės k. (Šakių r.). Ūgis – 201 cm. Žaidė kaip atakuojantysis gynėjas ir lengvasis krašto puolėjas.

Žaidėjo karjera. Vilniaus „Statyba“ (1993–1996 m.), Kauno „Žalgiris“ (1996–1999 m.), Montekatini Termės „Zucchetti“ (1999 m.), Vloclaveko „Anwil“ (1999–2000 m.), Vroclavo „Sląsk“ (2000–2003 m.), Gravlino-Diunkerko „Maritime“ (2003–2007 m.), Rygos „Barons“ (2007–2009 m.). Lietuvos rinktinei atstovavo 1997–2001 m.

Titulai. Europos jaunimo čempionas (1996 m.), Lietuvos čempionas (1997, 1998, 1999 m.), Europos taurės laimėtojas (1998 m.), Eurolygos čempionas (1999 m.), NEBL čempionas (1999 m.), olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000 m.), Lenkijos čempionas (2001, 2002 m.), Latvijos čempionas (2008 m.), „FIBA Europe“ taurės laimėtojas (2008 m.).

Trenerio karjera. Slupsko „Energa Czarni“ (2009–2010 m. asistentas, 2010-2012 m. treneris), Vloclaveko „Anwil“ (2012 m.), Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2012–2014 m. asistentas, 2014 m. treneris), Utenos „Juventus“ (2014–2015 m.), Klaipėdos „Neptūnas“ (nuo 2015 m.), Lietuvos rinktinė (nuo 2016 m. spalio 25 d.).

Titulai. BBL trečioji vieta (2015 m.), LKL trečioji vieta (2014, 2015 m.), LKL antroji vieta (2016 m.).