Bent jau Toronte lietuvį lydi be galo atsidavusio darbui krepšininko reputacija. „Kartais mums reikia jį stabdyti, kad nepersidirbtų“, – sakė buvusi NBA žvaigždė Jamaalas Magloire’as, dabar dirbantis „Raptors“ trenerio asistentu.
Jis pabrėžė, kad ir psichologiškai J.Valančiūnas sugeba išlikti tvirtas. Kai praėjusį sezoną per labai įtemptas NBA atkrintamąsias rungtynes su „Indiana Pacers“ kiti žaidėjai nervinosi, J.Valančiūnas juos ramino.
„JV (krepšininko inicialai. – Red.) bręsta kaip krepšininkas mūsų akyse. Kai kas nors nesiseka, jis visiškai nesusierzina“, – kalbėjo J.Magloire’as.
Nors pačiam J.Valančiūnui Rio de Žaneire išsprūdo paskui nuolat cituoti trys žodžiai: „Su galva nesusitvarkiau.“
Dabar visi tie pasvarstymai apie jo galvą ir nusiteikimą krepšininkui kelia juoką.
„Atstokite nuo manęs su ta psichologija. Ar aš atrodau palūžęs psichologiškai? Viskas man gerai. Žmonės daug ką kalba. Tegul. Vienose varžybose nesisekė – susinervinau, juk visko būna. Negali dvidešimt metų iš eilės sektis“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Valančiūnas.
Per atostogas netinginiavo
Sugrįžęs iš Brazilijos J.Valančiūnas neskubėjo į Torontą. Jis pasiėmė mėnesį atostogų, todėl buvo laiko viską apgalvoti, apsigydyti traumas.
„Nemanau, kad mėnuo yra ilgai. Tiesiog pailsėjau, kūną truputį prižiūrėjau, lengvai padirbėjau. O tada atvykau kovoti naujame NBA sezone“, – pasakojo J.Valančiūnas.
„Raptors“ lietuvis sugrįžo į Kanadą nusiteikęs iššūkiui, kurį jam iškėlė pasaulio žiniasklaida: atėjo laikas geriausiam J.Valančiūno sezonui NBA. Atėjo laikas jį dažniau matyti puolimo smaigalyje. Atėjo laikas rimčiau ginti baudos aikštelę.
Po treniruočių puolėjas likdavo padirbėti daugiau. Kiekvieną dieną tas pat: darbas su trenerio asistentais J.Magloire’u ir Jacku Sikma. Metimai iš 3,6 metro nuotolio. Tada iš 4 ir 5,5 metro.
„Gerinu ir metimus, ir judesius po krepšiu, ir gynybą. Lieku po treniruotės ir dirbu. Niekas to neatims ir nepridės“, – sakė J.Valančiūnas.
Kai atėjo metas ikisezoninėms kovoms, Lietuvos krepšininko žaidimas strigo. Bet, kaip sakė pats žaidėjas, tai buvo tik pasiruošimas, kai tikrinami žaidėjai, keitimai ir deriniai.
Iš tiesų, spręsti apie J.Valančiūno sportinę formą iš kelių draugiškų rungtynių buvo neteisinga, nes atėjus laikui pradėti tikras kovas lietuvis stojo į mūšį šaltakraujiškai – kaip tas vilkas, ištatuiruotas ant dešinio krepšininko peties.
Per laimėtas rungtynes prieš „Detroit Pistons“ krepšininkas iš Utenos pasiekė savo karjeros NBA rezultatyvumo rekordą. Tą spalio vakarą jis pelnė 32 taškus ir atkovojo 11 kamuolių.
„Vienos rungtynės geresnės, kitos – blogesnės, bet darau viską, kad laimėtume. Nenoriu kam nors ko nors įrodyti, o noriu laimėti. Šiemet visi žaidžiame kaip komanda.
Labai nepasikeitėme, liko visi pagrindiniai iš praėjusio sezono. Aišku, dar anksti kalbėti, bet kol kas viskas normaliai sekasi“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė J.Valančiūnas.
– Jonai, po galingo praėjusio NBA sezono kokie tikslai „Raptors“ komandai iškelti šiemet? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Valančiūno.
– Dabar dar sunku pasakyti, kas čia, kaip ir kur. Dar labai nedaug rungtynių sužaista, pati sezono pradžia.
Bet tikslai yra dideli – laimėti ir pasirodyti ne prasčiau nei pernai. Viską darome, kad tai pasiektume.
– Jau žaidėte su „Cleveland Cavaliers“ komanda, kuriai nusileidote Rytų konferencijos finale. Ar jie atrodo dar stipresni, o gal atvirkščiai?
– Kol kas sunku vertinti, nes sezonas tik prasidėjo ir viskas gali keistis. Būna ir mainų, ir traumų, to niekam nelinkiu.
Dar anksti daryti išvadas. Tiesiog turime kautis dėl kiekvienos pergalės.
– Į NBA grįžote po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Kaip pavyko išgyventi nesėkmes?
– Olimpiada baigėsi. Dabar žiūriu į naują sezoną.
- Praėjus dviem mėnesiams gal kitaip viskas atrodo?
– Jau praėjo olimpiada. Du mėnesiai. Viskas.
– Bet apie tai dar daug kalbama, ypač pasikeitus Lietuvos rinktinės treneriams. Ar nustebote, kai iš posto pasitraukė Jonas Kazlauskas?
– Nei nustebau, nei nenustebau. Tai jo pasirinkimas. Jis daro, kaip jam atrodo geriausia. Žiūrėsime, kas bus.
– Kiek esate pažįstamas su naujuoju treneriu Dainiumi Adomaičiu?
– Nedaug. Kažkokio ryšio nesu turėjęs. Aš seku naujienas, seku, kas vyksta LKL, Eurolygoje, kaip lietuvių komandoms sekasi. Bet su D.Adomaičiu nesame draugeliai.
– Nors vasara ir Europos čempionatas dar toli, ką atsakytumėte paklaustas ar būsite Lietuvos rinktinėje?
– Žiūrėsime kaip bus. Dar labai toli kažką sakyti. Sezonas ilgas, visko būna.
– Kitą savaitę skrisite į Oklahomą ir pirmą kartą ten sutiksite Domantą Sabonį, žaidžiantį „Thunder“ komandoje. O paskui į Torontą atskris Mindaugas Kuzminskas su „New York Knicks“. Lietuviams NBA šiemet smagu?
– Tikrai smagu. Domantas, matau, visai neblogai žaidžia. Iš vasaros prisimenu, kad jis smarkiai dirba, siekia tikslo. Bus malonu susitikti ir išbandyti jėgas.
Smagu, kad turime daugiau lietuvių NBA. Gaila tik, kad Donatas Motiejūnas neturi vietos. Bet manau, kad jis sugrįš.
– Ar Mindaugui paruošite išskirtinį sutikimą Toronte?
– Taip, vakarėlį. Ir į filmą pakviesiu. „Titaniką“. (Juokiasi.)
– Ar šį sezoną tenka padėti „Raptors“ naujokui iš Austrijos Jakobui Poeltliui, kuris dažniausiai jus keičia aikštėje?
– Pasišnekame ir per rungtynes, ir per treniruotes, jei matau, kad jis ką nors ne taip daro.
Esame komanda ir norėdami laimėti visi turime dirbti kartu. Ir man kiti pataria, kai reikia.
– Tai penktasis jūsų sezonas NBA. Sirgaliai ir spauda kalba, kad jis turėtų būti geriausias. Ar pats irgi to siekiate?
– Tikrai nesigilinu, kas ką šneka: ar aš geras, ar blogas, ar grybas. Tiesiog darau savo darbą.
Aišku, noriu, kad tai būtų mano geriausias sezonas. Ir darysiu viską, kad jis būtų geriausias.
