Nuo to laiko buvo mažai girdėti, kuo užsiima S.Štombergas. Šią tylą jis nutraukė duodamas interviu Rusijos naujienų portalui business-gazeta.ru.
Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės snaiperis pripažino, kad šiuo metu krepšinį nustūmė į šalį ir bando užsiimti nekilnojamojo turto verslu.
Kartą šioje sferoje jis laimę jau bandė – dar prieš karjeros pabaigą 2007 metais jis su broliu Valdu kūrė verslą ir jiems neblogai sekėsi.
„Tada neskirsčiau laiko verslui ar krepšiniui. Pirmoje eilėje buvo krepšinis, o ne verslas. Daugelis žaidėjų, artėjant karjeros pabaigai, ieško kur save realizuoti. Svarbu rasti tinkamus partnerius. Kai kuriems tai sekasi, kai kuriems – ne. Nemažai kas praranda visus pinigus“, – verslo pradžią kalbėdamas su rusų žiniasklaida prisiminė S.Štombergas.
Tačiau viskas sustojo atėjus ekonominei krizei. Tada S.Štombergas net buvo priverstas grįžti į aikštę – 2009 metais jis apsivilko Kazanės „Unics“ marškinėlius.
„Kai pirmą kartą baigiau karjerą, viskas ėjosi gerai. Tačiau tada užklupo krizė. Tada nebuvo jokių užsakymų, niekas nieko nepirko. Rinkos vertė krito 40-50 procentų, bankai nedavė pinigų. Nusprendžiau dar pažaisti ir palaukti, kol situacija susitvarkys“, – prisiminė jis.
Tačiau karti patirtis buvusio krepšininko neatbaidė.
„Šiuo metu statome daugiabučių rajoną, skirtą jaunoms šeimoms. Norisi, kad viskas pasisektų ir žmonės galėtų apsigyventi už prieinamą kainą.
Keliuosi 6-7 ryto, o namo galiu grįžti ir 21 valandą. Neturiu normalaus grafiko, kartais dirbu septynias valandas, kartais dvylika. Grafikas sunkus, bet krepšinio laikas praėjo, dabar metas daryti verslą. Negalima stovėti vietoje“, – kalbėjo S.Štombergas.
Paklaustas, ar priimtų siūlymą grįžti treniruoti, S.Štombergas atsakė, kad tokiai galimybei durų neužtrenkia.
„Krepšinis lieka mano širdyje. Bet dabar turiu baigti svarbų projektą. Jeigu savo aplinkoje rasiu žmogų, kuriam tai galėčiau patikėti, tai atsirastų galimybė grįžti į krepšinį“, – sakė jis.
