Pirmą kartą žalgiriečių treneris nesusitvardė po pralaimėtų rungtynių Eurolygoje, kai penktadienį Kaune krito prieš Belgrado „Crvena Zvezda“.
„Gal lietuviai prisiskaitė spaudos, kad „Žalgiris“ turi gerą trenerį ir žaidėjai žaidžia atsidavę? Tai mums dabar leidžia lyg ir sakyti kaip faktą, kad „Žalgirio“ treneris nudurnėjo, o žaidėjai ne tokie jau geri“, – tada, akcentuodamas V.Čeponio tekstą, sakė treneris.
Antrą kartą Š.Jasikevičius žurnalistą užsipuolė po rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“, kurios vyko sekmadienį – tada jis teigė, kad komentatoriui derėtų susirūpinti, nes šio žaidimo supratimas – žemo lygio.
„Jis visą pastraipą parašė, kokia vargana „Žalgirio“ aikštės gynyba. Čeponiui sakau, kad per visą sezoną Eurolygoje „Žalgiris“ nė karto nesigynė aikšte“, – piktai kalbėjo Š.Jasikevičius.
V.Čeponis pats netruko paskelbti atsaką treneriu ir dabar pasakoja, kad į visą šią situaciją žiūri su šypsena.
„Jam gal nereikėtų kariauti su žurnalistais, teisėjais ar auklėti savų žiūrovų, kurie neva per pasyviai arenoje palaiko „Žalgirį“. Tokia kritika, kokia yra Lietuvoje, palyginti, tarkim, su Graikijos, Italijos žurnalistų straipsniais po labai prastų komandos rungtynių yra tik katino ašaros“, – mano jis.
– Kiek tai paveikė Jus – ar labiau suirzote, nuliūdote ar į viską pažiūrėjote su šypsena?, – lrytas.lt paklausė Vaido Čeponio.
– Neslėpsiu, iš pradžių šiek tiek susierzinau, nes Š.Jasikevičius pabandė mane parodyti kaip neišmanėlį ar asilą, kuris neskiria asmeninės gynybos nuo zoninės. Aš pats profesionaliai žaidžiau krepšinį elitinėje Lietuvos lygoje (prieš LKL įsikūrimą), prieš tą patį „Žalgirį“ ne kartą rungtyniavau. Mane treniravo garsūs treneriai – Vytautas Bimba, Raimundas Sargūnas, Linas Šalkus, toldėl, manau, šį tą išmanau apie šią sporto šaką.
Eurolygos rungtynėse su Belgrado „Crvena Zvezda“ kurį laiką, mano nuomone, žalgiriečiai taikė mišrią gynybą – su zoninės gynybos elementais. Dėl viso pikto tai pasitikslinau paklausdamas dviejų trenerių. Jie patvirtino tą patį. Kita vertus, žinoma, pats „Žalgirio“ treneris žino geriau.
Dabar jau į visa tai žiūriu su šypsena.
– Kaip apskritai vertinate tokį Šarūno Jasikevičiaus elgesį?
– Aš nepykstu, nes Šaras jau toks žmogus – ką galvoja, tą ir sako, nieko nevynioja į vatą. Tai savotiškai žavus jo charakterio bruožas. Manau, Š.Jasikevičius, kuris anksčiau buvo nuostabus žaidėjas, yra milžinišką potencialą turintis itin kūrybingas treneris, kuris ateityje treniruos ir Lietuvos rinktinę, ir stipriausius Europos klubus.
Tačiau, mano nuomone, jam gal nereikėtų kariauti su žurnalistais, teisėjais ar auklėti savų žiūrovų, kurie neva per pasyviai arenoje palaiko „Žalgirį“. Tokia kritika, kokia yra Lietuvoje, palyginti, tarkim, su Graikijos, Italijos žurnalistų straipsniais po labai prastų komandos rungtynių yra tik katino ašaros.
– Iš visuomenės, krepšinio aistruolių sulaukėte daugiau palaikymo ar kritkos?
– Gavau labai daug laiškų. Maždaug du trečdaliai krepšinio gerbėjų mane palaiko, o kiti vadina įvairiais „gražiais“ epitetais“ – „gaidys“ buvo vienas iš „gražiausių“ apibūdinimų (šypsosi).
– Ar anksčiau esate dažnai bendravęs su Šarūnu Jasikevičiumi, kokie buvo Jūsų santykiai?
– Anksčiau esu bendravęs daugybę kartų ir su juo, ir su Šarūno tėvais. Beje, labai šaunūs ir malonūs jo tėvai – ponia Rita ir ponas Linas. Kartu su Šaru skraidėme į rungtynes užsienyje, kai Š.Jasikevičius atstovavo Vilniaus „Lietuvos rytui“, o aš dirbau to paties pavadinimo dienraštyje.
Kartą Šaras užsienyje, jau nepamenu, kurioje šalyje, kartu su Rimu Kurtinaičiu suorganizavo mano ir vieno tuomečio klubo darbuotojo mačą vienas prieš vieną. Iš visų žaidėjų Š.Jasikevičiaus iniciatyva buvo surinkta po 5 dolerius kaip prizinis fondas nugalėtojui. Tada man pavyko praturtėti 60 dolerių, tai Šarui lieku skoloj iki šiol (juokiasi). Mūsų santykiai buvo tikrai normalūs. Nemanau, kad ir dabar labai blogi (šypsosi).
– Anksčiau yra tekę papulti į panašią situaciją?
– Anksčiau, kai komentavau kitos Lietuvos komandos rungtynes, dėl kritikos jos atžvilgiu buvau pašalintas iš eterio keletui rungtynių. Vieno klubo vadovas paskambino vienos televizijos vadovui, ir buvo nuspręsta mane paauklėti. Bet aš, atrodo, deramų išvadų nepadariau (šypsosi).
– Į diskusijas įsivėlė daug sporto žurnalistų. Kiek Jums tai svarbu – Šaras sakė, kad apie save skaito viską, o ar Jūs skaitote?
– Aš paskaitau viską apie save, nes apie mane žiniasklaida rašo „truputį“ rečiau nei apie Š.Jasikevičių (juokiasi). Kartais įvairiuose portaluose paskaitau ir komentarus prie straipsnių. Aš turiu didelį apsauginį lašinių sluoksnį, todėl nebereaguoju į įžeidinėjimus.
– Lyg ir anksčiau buvo Jūsų konfliktas su „Žalgiriu“?
– Nemanau, kad mūsų apsižodžiavimas su Š.Jasikevičiumi yra kažkoks rimtas konfliktas. Juk Šaras spaudos konferencijoje apie mane kalbėjo su šypsena. Anksčiau, kai kurie „Žalgirio“ klubo darbuotojai duodavo „patarimų“, kaip reikia komentuoti, bet tai nebuvo stiprus spaudimas.
