Tarptautinio pripažinimo sulaukęs 203 cm ūgio aštuoniolikmetis alytiškis vasarą jau liejo prakaitą su pagrindine „Dzūkijos“ ekipa, tačiau sulaukęs patrauklaus pasiūlymo nedvejodamas persikėlė į Kauną. Su kitais šios ekipos žaidėjais jis pergalingai pradėjo Eurolygos jaunuolių turnyrą, kuriame yra neabejotinas savo ekipos lyderis.
Apie tai, kaip jaunasis talentas beldžiasi į vyrų krepšinio duris, su G. Vasiliausku kalbėjosi lrytas.lt.
– Esate vadinamas vienu perspektyviausiu Lietuvos aštuoniolikmečių, ar dėl to jaučiate papildomą atsakomybę?, – lrytas.lt pasiteiravo G. Vasiliausko.
– Nežinau, būtent dėl to daugiau atsakomybės nesijaučia. Tiesiog žaidžiu, kaip moku, labai padeda komandos draugai. Ačiū Dievui, kad pavyko laimėti pirmąsias rungtynes.
– Eurolygos jaunimo turnyre vėl varžotės namų arenoje, ar tenkintų žemesnė nei pirmoji vieta?
– Jau trejus metus iš eilės ši „Žalgirio“ jaunimo komanda laimi tokį turnyrą, todėl, žinoma, jaučiame didesnę atsakomybę. Bet pralaimėti įmanoma visada ir dėl pirmos vietos teks sunkiai kovoti.
– Šį sezoną prisijungėte prie „Žalgirio“ dublerių ekipos, kaip joje jaučiatės?
– Tikrai sunkiai įsivažiavau sezono pradžioje, bet dabar jau viskas gerai, čia sąlygos treniruotis puikios, tenkina treniruočių kokybė. Normalu, kad mano pirmaisiais metais tenka kartais žaidimo prasme nusileisti vyresniems žaidėjams. Todėl jie gauna ir daugiau atsakomybės, ir žaidimo laiko, ir daugiau kamuolių.
– Ar „Žalgirio“ sistemą laikote savo tarpine karjeros stotele, ar norėtumėte čia skintis kelią iki pagrindinės komandos?
– Žinoma, noriu ir savo ateitį sieti su „Žalgiriu“, dėl to ir buvo pasirašytas kontraktas. Pasiūlymų iš užsienio komandų neieškojau. Tenkino tai, ką „Žalgiris“ pasiūlė, todėl jokių klausimų nekilo ir sutikau su jų pasiūlymu. Tiesa, šią vasarą dar treniravausi ir su Alytaus „Dzūkijos“ ekipa.
– Neseniai grįžote iš Europos aštuoniolikmečių čempionato, ar esate patenkintas iškovotu sidabru?
– Na, aišku, antroji vieta yra ta, kurią tu tik po kokių pusės metų prisimeni, kaip gerą. Bet šiaip pakankamai džiaugiuosi, tai neblogas pasiekimas.
– Ar nesunku išsiskirti komandoje, kurioje žaidžia tokie tarptautinės patirties turintys krepšininkai kaip Arnas Velička ar Tadas Sedekerskis?
– Kaip tik malonu, kai turime tokius gerus žaidėjus, galime visi neblogai susižaisti. Man rungtyniauti su jais tikrai išeina į naudą.
– Vasaros pabaigoje buvote nuvykęs į NBA jaunųjų talentų stovyklą. Kokį įspūdį ji jums paliko?
– Ta stovykla buvo gana trumpa ir šiaip labiau priminė šou. Nelabai ten patobulėjome, bet pramoga buvo nebloga. Savo karjeros viršūnę taip pat norėčiau, aišku, sieti su NBA.
– Ar stebite savo bendraamžio Luka Dončičiaus įspūdingus pasirodymus Madrido „Real“ ekipoje? Į kokius žaidėjus dar lygiuojatės?
– Žinoma, stebiu jį nuolat. Jis atrodo labai patyręs, nors yra jaunas. Iš jo išaugs tikrai geras žaidėjas. O šiaip vieno mėgstamiausio krepšininko neturiu, stengiuosi iš kiekvieno išsirinkti geriausias žaidimo detales. Šiaip, pavyzdžiui, mėgstu Paulių Jankūną.
– Kada įsivaizduojate savo perėjimą į vyrų krepšinį?
– Net nežinau, tiesiog stengsiuosi laukti savo šanso ir jį gerai išnaudoti. Jei man pavyks tai padaryti, tikiuosi būsiu pastebėtas trenerių ir pakviestas į komandą.
