S.Jovaišai, kaip ir visai Lietuvai, kiekviena „Žalgirio“ kova su Rusijos armijos klubu būdavo žūtbūtinė. Šis jausmas nepasikeitė ir šiandien, kai 62 metų dabar jau Seimo narys rungtynes stebėjo per televiziją.
„Susitikimas su CSKA – visada išskirtinis. Tos senosios asociacijos išlieka ir dominuoja. Toks požiūris į Maskvos superklubą nėra pasikeitęs. Man kiekvienos rungtynės su jais – ypatingos“, – pasakojo S.Jovaiša.
Užvaldė emocijos
Antradienį Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ lietuviams sukėlė tikrą euforiją. Neįtikėtinai emocingose rungtynėse „Žalgiris“ 79:74 palaužė CSKA ekipą, kurią pastarąjį kartą nugalėjo dar 2000-aisiais.
Tas patriotines emocijas audrino ir įvykiai aikštėje. Ketvirtojo kėlinio pradžioje Šarūnas Jasikevičius gavo antrąją techninę pražangą ir iškart išėjo į persirengimo kambarį, sirgalius erzino kone kiekvienas teisėjų sprendimas CSKA naudai, o „Žalgiris“ turėjo deficitą.
Prie komandos vairo likęs Darius Maskoliūnas tą akimirką, kai Šaras jau rūbinėje mėgino nusiraminti, atrodė šiek tiek sutrikęs, bet greitai užsidegė. Ir „Žalgiriui“ niekas nesutrukdė.
„Man tai – išskirtinės emocijos. Rungtynių pabaigoje emocijos visiškai užvaldė, buvo sunku susilaikyti. Išgyvenu ir per įprastas rungtynes, tačiau vakarykštės emocijos buvo nepakartojamos ir ypatingos“, – kalbėjo S.Jovaiša.
Anksčiau buvo paprasčiau
„Žalgirio“ galimybes prieš šias rungtynes S.Jovaiša vertino atsargiai, nors dar Maskvoje „Žalgiris“ sugebėjo ilgą laiką erzinti varžovus. Tuomet „Žalgiris“ pralaimėjo 86:95.
Tačiau sakyti, kad S.Jovaiša „Žalgiriu“ netikėjo, būtų labai neteisinga.
„Nerimą sukuria nestabilus žaidimas“, – paaiškino jis.
O tada pridūrė ir detalę iš praeities, kai „Žalgiriui“ vadovavo Vladas Garastas.
„V.Garastui būdavo paprasta – kai išsirikiuodavo starto penketas, jis žinojo, kad jis surinks 70–80 taškų. Atsarginiai pridėdavo po vieną kitą tašką ir turėdavome pergalę. Ar dabar išrikiavę žalgiriečius galėtumėte apskaičiuoti, ką kiekvienas tą vakarą atneš? Ne“, – sakė S.Jovaiša, prisiminęs, kaip kartu žaidė su Arvydu Saboniu, Rimu Kurtinaičiu, Valdemaru Chomičiumi.
Su portalu lrytas.lt S.Jovaiša kalbėjo apie „Žalgirio“ pergalę Eurolygoje, Š.Jasikevičiaus emocijas, ryškiausiai sužaidusius legionierius bei šansą, kurį suteikė pats CSKA klubas.
– Esate iš tų, kurie daugybę kartų laukė, kol „Žalgiris“ pagaliau laimės? – lrytas.lt paklausė S.Jovaišos.
– Pajėgas vertinu realiai. Anksčiau buvo laikai, kai mes žaisdavome su CSKA ir galvodavome, kad pasiekimas – pralaimėti mažiau nei 20 taškų. Vėliau užsiauginome raumenis ir pradėjome galvoti, kaip juos įveikti.
Dabar situacija – panaši. Pagal komandų sudėtį jau ne vieną dešimtmetį negalime lygintis su CSKA. Finansai Maskvos klubui leidžia susirinkti tuos, kurių nori, mes galime tai daryti tik pagal galimybes.
Tačiau krepšinis kartais leidžia sukurti staigmenas. Tokią staigmeną ir matėme.
– Be pergalės, vienas ryškiausių momentų – Šarūno Jasikevičiaus išvarymas iš aikštės. Kaip tai paveikė komandą? – Reikėtų pradėti nuo teigiamo komandos nusiteikimo pradžioje. Nemačiau baimės ar pernelyg didelės pagarbos varžovui, nes jis ant popieriaus – stipresnis. Komanda buvo nuteikta rimtai kovai. Susiklostė ir teigiamos aplinkybės – atsirado galimybė siekti pergalės.
Reikia pagirti D.Maskoliūną, kuris tinkamai sureagavo į situaciją. Patys krepšininkai irgi išlaikė įtampą.
Aš mėginu įsivaizduoti situaciją, kaip pats žaisdamas reaguočiau į trenerio išvarymą. Nemanau, kad man tai suteiktų papildomo impulso. Įprastai būčiau nusiteikęs kovoti dėl pergalės. Kai visi tą jausmą išlaiko, pasiekti pergalę galima ir sunkiose rungtynėse. Tai ir matėme.
Vargu ar dar kuriose nors rungtynėse CSKA tiek kartų nesugebėjo laiku mesti kamuolio į krepšį. Tai tik rodo, kaip „Žalgiris“ išnaudojo daug energijos, fizinių jėgų ir dirbo protingai. Prieš grandus svarbiausia žaisti nebijant. O „Žalgiris“ jau įrodė, kad gali kovoti. Anksčiau pritrūkdavo atsidavimo, šalto proto, bet šįkart žalgiriečiai turėjo viską.
– Š.Jasikevičiaus kritikai dabar aiškina, kad komanda laimėjo be jo, – tarytum trenerio indėlio čia nebūtų, o girti reikėtų tik D.Maskoliūną. Kaip pats žiūrite į šią situaciją?
– D.Maskoliūnas viską atliko teisingai. Padarė keletą svarbių keitimų ir sukandęs dantis išlaikė jau labai pavargusį Augusto Limą, kuris tikrai buvo naudingas. Pabaigoje aikštėje buvo tie, kurie ir turėjo būti.
Norėtųsi, kad tokių išvarymų nebūtų, bet žinome, kad Šarūnas yra labai emocingas. Kartais iš trenerio jis tampa žaidėju, tad tokia situacija nebuvo visiška staigmena. Sudėtinga vertinti to įtaką rungtynėms.
Tai nėra pirmas kartas, kai koks nors treneris išvaromas. Reikėtų kalbėti apie trenerių vadovavimo stilių. Šaro vadovavimas primena Željko Obradovičiaus. Dar Lietuvoje turime ir Tomą Pačėsą, kuris sukelia daug emocijų.
Nevertinu nei blogai, nei gerai. Viskas gerai baigėsi, tad esu laimingas.
– Š.Jasikevičius technines pražangas rinko už ginčus su teisėjais. Buvo momentų, kai strategas labai pykdavo, pykdavo ir sirgaliai. Ar teisėjų darbas emocijų kėlė ir jums?
– Jeigu daromos šiurkščios ir tendencingos klaidos – matome visi. Tačiau dėl vieno kito žmogiškojo veiksnio į diskusijas nesileisčiau. Nemanau, kad Eurolygoje yra tendencingų teisėjų, kurie mus skriaustų.
Teisėjas gali labiau palaikyti stipresnę, labiau tituluotą komandą ar pro pirštus praleisti vienos ar kitos žvaigždės nuodėmes. Taip jau nutinka, bet nebuvo tokių itin ryškių momentų.
Šarūno emocijos – irgi žmogiškos, nes jis pamatė kitaip. Į situaciją žiūriu kaip į paprastą rungtynių dalį. Žinoma, būtų gerai, kad jis susilaikytų nuo tokių emocijų.
– Maskvos CSKA klubas per penkis pastaruosius mačus pralaimėjo triskart. Akivaizdu, kad ir Kaune Rusijos klubo žaidimo kreivė buvo kritusi žemyn, tačiau „Žalgiriui“ dar teko daug dirbti. Ar šįkart žalgiriečiai iš savęs išspaudė daugiau nei anksčiau?
– „Žalgiriui“ pagaliau atsivėrė proga. CSKA klubas spėjo pralaimėti ir ne patiems galingiausiems varžovams. Tačiau svarbiausia, kad „Žalgiris“ išlaikė kovingą nuotaiką. Tai pabrėžė ir Š.Jasikevičius.
„Žalgirio“ ekipa daugiau ar mažiau sustyguota. Neturime lyderių, kurie galėtų nuolat gelbėti rungtynes, bet atskirais momentais kai kurie krepšininkai sužaidžia solidžiai. Antradienį to užteko. „Žalgiriui“ diena buvo gera.
CSKA juk neturėjo Milošo Teodosičiaus, o Nando de Colo dar tikrai nėra atsigavęs ir pasiekęs įprastinio lygio. „Žalgiris“ tiesiog išnaudojo tai, ką gavo. Be to, sporte visada turi įrodinėti, kad esi geriausias. Jau ne kartą esame matę, kad rungtynių autsaideris nubaudžia favoritą, nes jis atsipalaiduoja.
– Dar praėjusiame Eurolygos ture apie Keviną Pangosą Š.Jasikevičius kalbėjo tyliai. Legionieriui nesisekė, o dabar jis iššovė. Augusto Lima ir vėl sužaidė geras rungtynes. Ar jau tikite šiais žalgiriečiais?
– Tikėtis noriu, bet tikėti dar sunku, nes nėra stabilumo. Sugrįšiu prie savo laikų. Vladui Garastui būdavo paprasta – kai išsirikiuodavo starto penketas, jis žinojo, kad jis surinks 70–80 taškų. Atsarginiai pridėdavo po vieną kitą tašką, ir turėdavome pergalę.
Ar dabar išrikiavę žalgiriečius galėtumėte apskaičiuoti, ką kiekvienas tą vakarą atneš? Ne. Svyravimas sukuria nepasitikėjimo komanda jausmą. Gerai sužaidė A.Lima, K.Pangosas, bet ar jie tai padarys kitą dieną?
Prognozuoti sunku, tačiau „Žalgiris“ pasižymi tuo, kad gali iššauti kiti krepšininkai.
Tokią problemą turi ir Lietuvos rinktinė. Pasižiūri į krepšininkus – žinai, ką jie gali atlikti geriausio, bet niekada nebūna taip, kad tas „geriausio“ visiems nutinka iškart.
Štai galiu pasakyti, kad LeBronas Jamesas mažiau nei 30 taškų neįmes. Tada skaičiuoji kitus, o „Žalgiryje“ taip nėra. Krepšininkai – vidutinio lygio. Įžeisti nenoriu – jie geri, pajėgūs, bet turi nuolat laukti, kuris sužais geriau.
